Neįprastieji astronautai: katės, tritonai ir vorai

Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo netik žmonės, tačiau ten buvo siunčiami ir gyvūnai. Taip buvo stengiamasi daugiau sužinoti apie organizmų būseną kosmoso sąlygomis. Kad sužinotų kuo daugiau, įvairios šalys siuntė kuo įvairesnių rūšių gyvūnų. Šaltiniuose paminėtos šios šalys ir jų į kosmosą išsiųsti gyvūnai:

JAV: vaisinės muselės, beždžionės, pelės, vapsvos, varlės, žuvys, vorai svirpliai, sraigės, jūros ežiai, krevetės, medūzos, šilkverpiai, bitės, skruzdės, tarakonai, skorpionai, drugeliai;

Rusija/TSRS: šunys, triušiai, pelės, vaisinės muselės, varlės, jūrų kiaulytės, vėžliai, kirmėlės, žuvys, tritonai, krevetės, vandens meškučiai (lėtūnai), tarakonai, gekonai;

Prancūzija: žiurkės, katės, beždžionės;

Kinija: pelės, žiurkės, šunys, jūros kiaulytės;

Argentina: žiurkės, beždžionės;

Japonija: varlės, tritonai;

Iranas: pelės, vėžliai, kirmėlės, beždžionės;

Iš paminėtų rūšių matyti, kad dažniausiai buvo siunčiami smulkūs gyvūnai: graužikai, varliagyviai, vabzdžiai, vorai – ir tik kelios paminėtos gyvūnų rūšys buvo stambesnės: beždžionės, šunys, katės. Dar prieš skrydžius su atrinktais gyvūnais buvo atliekami bandymai, kurie parodydavo ar gyvūnai pasiruošę kelionei į kosmosą. Ne visada pakilimai į kosmosą praeidavo sėkmingai.

Pirmasis gyvūnas, pakilęs į kosmosą –neskaičiuojant bakterijų, kurios netyčia galėjo nuskrieti ankstesnėmis raketomis – buvo vaisinės muselės. Jos į kosmosą pateko 1947 vasario 20 dieną, iš JAV.

Pirmasis žinduolis kosmose buvo makaka Albertas II. Pirmojo Alberto misija nepavyko, bet Albertas II pasiekė 134 km aukštį 1949 birželio 14 dieną. Skrydžio metu Albertui II buvo taikoma anestezija, beždžionė turėjo implantuotus gyvybinius signalus fiksavusius jutiklius. Deja, Albertas II smūgio sugrįžimo į Žemę metu neatlaikė.

1957 lapkričio 3 dieną pasaulį apstulbino TSRS – paleisdama nedidelį palydovą „Sputnik 2“, kuriame buvo kalaitė Laika – pirmasis gyvūnas, iškeltas į Žemės orbitą. Laika buvo jauna, didele dalimi Sibiro haskių veislės kalytė. Ji buvo paimta iš Maskvos gatvių. Sovietų mokslininkai nutarė, kad valkataujantis šuo jau bus išmokęs ištverti sunkias bado ir šalčio sąlygas. Laika ir kiti 2 šunys buvo treniruojami kosminei kelionei – buvo laikomi mažuose nervuose ir mokomi ėsti maistingą gelį, kuris bus jų pašaras skrydžio metu. Deja, Laikos kelionė kosmosan buvo tik į vieną pusę. Nėra tiksliai žinoma, kiek laiko Laika pragyveno orbitoje – gal kelias valandas ar kelias dienas – kol užteko energijos jos gyvybės palaikymo sistemai.

1963 metais švelnaus būdo benamė katė Felicatte iš Paryžiaus tapo pirmąja kate kosmose. Ją su kitomis 13 kačių Prancūzų vyriausybė naudojo ne pačiuose maloniausiuose paruošiamuosiuose mokymuose (pvz., suko centrifugoje). Spalio 18 d. Felicatte specialioje kapsulėje paleista į kosmosą, o į jos smegenis implantuotas elektrodas įrašinėjo neuronų aktyvumą. Po 160 km. kelionės kapsulė atsiskyrė nuo raketos ir katė su parašiutu grįžo į Žemę. Ji išgyveno kelionę, tačiau po kelių mėnesių ją vis tiek numarino – siekiant ištirti smegenų implantą. 

1970 m lapkričio 9 d. dvi jautinės varlės buvo pasiųstos misijon į vieną pusę, siekiant daugiau sužinoti apie skrydžio į kosmosą metu patiriamą pykinimą;

1973 m liepos 28 d. dvi vapsvavorės Arabella ir Anita buvo panaudotos siekiant išsiaiškinti, kaip skrydžiai orbitoje paveiks vorų gebėjimą pinti tinklus;

1985 m liepos 10 d. dešimt tritonų skriejo „Bion 7“. Priekinės jų galūnės buvo amputuotos – siekiant ištirti jų atsistatymą kosmose ir geriau suprasti žmonių sveikimą po traumų kosmoso sąlygomis;

2014 m į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo nuskraidintos pelės – siekiant ištirti, kaip ilgalaikiai kosminiai skrydžiai paveikia raumenis, nervus, širdį ir kitas sistemas;

2014 m mokinių parengto eksperimento metu į TKS buvo nusiųsta skruzdėlių kolonija – ir palyginta su Žemėje likusiomis kolonijomis. Buvo siekiama ištirti, kaip mikrogravitacija veikia skruzdėlių judesius šioms ieškant maisto.

Šaltiniuose galima rasti ir daugiau aprašytų gyvūnų kelionių į kosmosą. Iš šių aprašymų galima padaryti išvadą, kad šios kelionės suteikė mokslininkams daug informacijos apie organizmų būseną kosmose ir pokyčius po to – nors šios informacijos kaina skridusiems gyvūnams buvo didelė.


Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą