Rugsėjį šių medžių ir krūmų negenėkite: derlius padvigubės, o augalai puikiai peržiemos

Patyrę sodininkai žino, kad rudenį reikia ne tik nuimti derlių ir paruošti dirvą žiemai, bet ir pasirūpinti augalais, o tiksliau – juos genėti. Tokia procedūra padeda augalams geriau peržiemoti, tampa atsparesniems ligoms ir kenkėjams, taip pat leidžia kitais metais sulaukti gausesnio derliaus.

Pasakojame, kada reikėtų genėti serbentus, avietes ir kitus vaiskrūmius bei ką daryti su vaismedžiais.

Kokius augalus galima genėti rudenį

Pačioje rugsėjo pradžioje sekatorių reikėtų imtis tik dėl trijų augalų – vynuogių, aviečių ir visterijų.

Vasarines avietes būtina genėti, jei po uogų derliaus dar nepašalinote senų ūglių. Visas dvimečius stiebus, kurie jau nebeduos derliaus, svarbu iškirpti prie pat žemės, jokiu būdu nepaliekant kelmų. Kartu reikėtų išsaugoti jaunus žalius ūglius – būtent ant jų kitą sezoną užaugs uogos. Rugsėjį praretinus avietyną pagerėja oro cirkuliacija, todėl sumažėja grybelinių ligų rizika. Vynuoges rugsėjį reikėtų išlaisvinti nuo silpnų, nesumedėjusių ūglių, taip pat pašalinti visą nereikalingą žalumą, kuri nedalyvauja derėjime. Rudeninis genėjimas padeda augalui neeikvoti jėgų „tuštiems“ ūgliams ir nukreipti jas į kekių vystymąsi.

Be to, rugsėjį apgenėtos vynuogės geriau ištveria šalčius. Svarbu suprasti, kad galima pašalinti ir atžalas bei plonus ūglius, kurie pernelyg sutankina krūmą, tačiau pagrindinį formuojamąjį genėjimą reikėtų atlikti tik lapkritį, o dabar apsiriboti sanitariniu genėjimu. Visterija taip pat „atsidėkos“ už darbą su sekatoriumi ir kitą sezoną gausiai žydės. Tam reikia patrumpinti ilgus ūglius iki 5–6 pumpurų nuo pagrindinio stiebo. Ši gudrybė skatina augalą formuoti daugiau žiedinių pumpurų, todėl pavasarį ir vasarą jis gali gausiai žydėti.

Ar galima rugsėjį genėti serbentus ir agrastus?

Daugelis sodininkų įpratę, kad rudenį vaiskrūmius būtina genėti. Iš dalies jie teisūs, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Per ankstyvas genėjimas gali pakenkti krūmams ir netgi duoti priešingą rezultatą – dalis derliaus gali būti prarasta, nes augalas žiemą ištvers prasčiau arba apskritai gali būti pažeistas šalčio. Todėl svarbu įsidėmėti: serbentus ir agrastus galima genėti tik nukritus lapams, tai yra rugsėjo pabaigoje arba spalį. Tuo metu reikėtų pašalinti senas, daugiau nei 4–5 metų amžiaus šakas, kurios jau atnešė derlių ir daugiau nebeduos gausaus derliaus, tačiau jaunus žalius ūglius reikėtų palikti. Taip pat svarbu išpjauti pažeistas ir ligotas šakas bei tas, kurios auga labai arti žemės.

Kokių augalų rudenį geriau negenėti

Kalbant apie augalus, kurių rudenį geriau negenėti, gali būti netikėta, tačiau pirmiausia kalbama apie vaismedžius. Obelis, kriaušes, vyšnias, trešnes, slyvas ir abrikosus rudenį geriau palikti ramybėje, o pagrindinį genėjimą atlikti kovo–balandžio mėnesiais, prieš prasidedant aktyviam sulčių tekėjimui. Net jei matote, kad medis jau visiškai numetė lapus, tai dar nereiškia, kad jį būtina genėti. Kita situacija – sanitarinis genėjimas, kai ant medžio yra sausų, ligotų ar nulūžusių šakų. Jas kaip tik galima pašalinti rugsėjį, tačiau didesnes žaizdas, ypač ant suaugusių medžių, pageidautina tvarkyti tik ankstyvą pavasarį. Sodininkystės specialistai tokį požiūrį aiškina medžių ramybės periodu, į kurį rudenį jie pereina. Augalai ruošiasi sėkmingai ištverti žiemos šalčius ir kaupia žiemojimui reikalingas medžiagas. Didelė dalis šių medžiagų į augalą patenka per lapus vasaros metu, todėl per ankstyvas genėjimas gali iš jo atimti dalį svarbių medžiagų. Be to, neretai nutinka taip, kad po genėjimo medis pradeda leisti naujus ūglius – kitaip tariant, darbas su sekatoriumi tampa augimo stimulu. Atėję žiemos šalčiai gali pažeisti ar sunaikinti šiuos naujus ūglius ir pumpurus, o tai tampa rimtu smūgiu augalo sveikatai. Šaltinis: unian.net

lrytas.lt informacija