Simno šventėje bendruomenės atkurs miestelio istorijos puslapius – nuo karališkojo dvaro iki tradicinių verslų

Rugpjūčio 23 d., sekmadienį Simnas kviečia į įspūdingą renginį.

Projektą „Simnas – Lietuvos mažoji kultūros sostinė“ parengė Simno bendruomenė „Simnija“,  bendradarbiaudama su Alytaus rajono vietos veiklos grupe ir rajono  savivaldybe.  Taigi, kaip švęs 2020 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė, vienos iš didžiausių Alytaus rajono seniūnijų centras, miestas, turintis savo legendą ir turtingą istoriją, garsinamas darbščių ir šviesių asmenybių?

Ąžuolo vainikai ir knyga – bažnyčios jubiliejui

Šią savaitę jau pinami vainikai ir girliandos Simno bažnyčiai papuošti. 500 metų jubiliejų mininti šventovė 12 val. surengs iškilmingas šv. Mišias. Prieš jas 11.50 val. šventoriuje bus  šventinamas kryžius, kurį bažnyčiai dovanojo Marijampolės rajono tradicinių amatų centro „Ūdrupis“ pirmininkė Anelė Nasulevičienė. Ąžuolinį 6 metrų aukščio kryžių jos užsakymu  išdrožė Alytaus rajono tautodailininkas Artūras Zienka.

10.00 val. bažnyčioje vyks simniškio, 5 knygų apie Simną autoriaus prof. Arvydo Šeškevičiaus ką tik išleistos knygos „Simno bažnyčiai 500 metų“ pristatymas.

Šv. Mišių metu giedos operos solistė Rasa Juzukonytė, gros Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras.

Spalvingoje eisenoje – net aštuonios bendruomenės

Po bažnytinių iškilmių visi šventės dalyviai rikiuosis į eiseną ir su vėliavomis, orkestro palyda, žirgų kinkiniais judės į centrinę miestelio aikštę. Čia, šalia Kultūros rūmų atskiros Simno seniūnijos bendruomenės įkurs mažus kiemelius, kuriuose savotiškai pasakos miestelio istoriją, rodys, kaip žmonės įvairiais laikais rengėsi, kokių amatų mokėjo, kuo vertėsi.

Taigi nenustebkite, šventinėje eisenoje pamatę medžioklius, nešinus šaudyklėmis, lankais. Tai Ąžuolinių bendruomenės vyrai nusprendė priminti, kad Simno miesto istorija prasidėjo būtent nuo karališkojo medžioklės dvaro, kuriam priklausančiose giriose buvo gausu žvėrių.

Ąžuolinių moterys kiemelyje kvies paskanauti čia pat verdamos sriubos su žvėriena, o medžioklės žinovai galės įvertinti įdomią briedžio ragų ekspoziciją.

Prie sriubos reikia ir duonos. „Simnijos“ bendrija užkurs tikrą krosnį, rodys, kaip įpūsti ugnį senoviniu prietaisu, panašiu į dideles dumples, pamokys, kaip minkyti tešlą, kaip duonos kepimui paruošti ajerus, juk dzūkiška naminė duonelė turi būti gardi ir kvapni. Na, o kol duona keps, svečiai galės sužaisti šaškėmis didelėje lentoje.

Kavalčiukuose – geriausi bitininkai. Šios bendruomenes kiemelyje bus edukacija apie bites ir medų su tikru aviliu, senoviniais bitininkystės reikmenimis. Sako, kad bus ir sūrio su medumi.

Dvaro svita su karūnuotais asmenimis

Simno bendruomenė nutarė atkurti Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro atmosferą. Dvaras ėjo iš vienų rankų į kitas: iš Gardino seniūno Jurgio Radvilos nuosavybė perėjo didikų Zabžežinskių šeimai, po jų – karaliui Žygimantui ir karalienei Bonai, dar vėliau – Žygimantui Augustui, kuris Simno dvarą padovanojo savo mylimai žmonai Barborai Radvilaitei.

Kad ir kas šeimininkavo Simno dvare, jo aplinka garsėjo puošnumu, elegantiškais apdarais. Tad jeigu ir šį kartą šventėje sutiksite karūnuotus ponus ar ponias, žinokite, jog kažkada tai galėjo būti tikras karalius ar karalienė, tikras miestelio gyvenimo vaizdas.

Bet koks gi būtų dvaras be žirgų, be mergų? Mergalaukio kaimo bendruomenė prisimins dvaro žirgininkus, į šventę atvyks žirgais kinkyta karieta, o jau mergelės suksis, kaip kuri mokės – seks pasakas ir sakmes, gundys legendomis, plazdės švelniais apdarais.

Prie ežero ir be žvejų? Nejuokaukite!

„Kaimynų“ bendruomenė nutarė atgaivinti paveikslą iš Simno žvejų gyvenimo. Jie megs tinklus, virs žuvienę, na, ir turbūt pasakos, kad štai „toooookią“ žuvį ežere pagavo.

Žvejų žmonos turbūt dažniausiai būdavo audėjos, kol vyrai žvejyboje, jos – į stakles. Verebiejų bendruomenė nusprendė atsigabenti į kiemelį tikras senovines audimo stakles ir pilną kuparą audinių. Dabar visiems reikia labai nuoširdžiai melstis, kad sekmadienio popietę dangus pakentėtų, nepratrūktų lietumi, nes tada gražiosios drobelės sušlaps, nebus kaip jas per lietų kilnoti, raštais grožėtis.

Kalesninkų bendruomenei lietutis gal ir netrukdytų, mat jie iš senelių ir prosenelių yra išmokę velti tikrus senovinius veltinius. Viena šeima Kalesninkuose iki šiol turi veltinių kurpalius, žino, kaip paruošti vilną. Užeisite į jų kiemelį – parodys ir pamokys.

Alytaus rajono Garbės pilietis – irgi iš Simno

14.00 val. šventės dalyvius ir svečius sveikins Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Alytaus rajono Garbės piliečio regalijos bus iškilmingai įteiktos Jo Eminencijai kardinolui Sigitui Tamkevičiui, kuris, tarnaudamas būtent Simno parapijoje, pradėjo leisti legendinę „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Simniškiams bei svečiams koncertuos geriausieji Lietuvos tenorai, vadovaujami Vaido Vyšniausko. „Tenoriadai“ pritars valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“.  Vėliau bus galima pasiklausyti estrados dainininko Sauliaus Prūsaičio ir grupės koncerto.

Visos šventės metu veiks prekybininkų, tautodailininkų ir amatininkų mugė.

Arsa.lt informacija

 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą