Miroslavas: Olakalnis, skambantys vargonai, skanumynai – šventė jau šį šeštadienį

Alytaus kraštotyros muziejus įgyvendina projektą Projektą „Dzūkijos kraštovaizdžiai – ką mena kalnai ir kalvos“ ir rašo apie Mirsolavo Olakalnį. Būna ir taip – nors archeologai kalno nelaiko piliakalniu, vietiniams žmonėms tai piliakalnis ir taškas! Šiandien ir nusikelkime ant vieno iš tokių kalnų - OLAKALNIO!

Buvęs aukų kalnas Olakalnis dar vadinamas Šauliakalniu yra Bendrių kaime. Ant šio kalno stovinti balta koplyčia, vaizduojama Miroslavo herbe. Kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku pasakyti. 1934 m. vietos šauliai kalną pavadino Šauliakalniu.

Ši kalva nuo seno žmonių laikoma piliakalniu ir vadinama Olakalniu.

Tas pats kalnas kartais vadinamas ir Miroslavo piliakalniu. Tačiau archeologai šio kalno nelaiko piliakalniu, nes jis neturi svarbiausių piliakalnio požymių.

Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ant Olakalnio eidavo bažnytinė procesija iš Miroslavo bažnyčios. Dažnai Bendrių kaimo ponai kviesdavo kunigus pašventinti šį kalną, nes sakydavo, jog ant jo vaidenasi.

Taip apie Olakalnį 1931 m. rašė Petras Biržys (Pupų Dėdė): „Tarp Miroslavo ir Bendrių dvaro yra piliakalnis „Olakalniu“ vadinamas. Buvęs tame dvare labai žiaurus ponas, vardu Sloboda. Nuo jo ir prasidėjęs vietovardis. Jis turėjęs sūnų, vardu Miroslav, kurį jis labai mylėjęs ir jo garbei savo bažnytkaimį pavadinęs Miroslavu. Sloboda buvęs labai nedoras ir piktas ponas. Kartais kai ant ko supykdavęs, šaukdavęs ant piliakalnio, liepdavęs nukirsti chlopui galvą, o jam sako, ataugsiant antra.

Ant piliakalnio ir dabar tebestovi sena, kažin kieno ir kam statyta, koplytėlė.“

Akiras-Biržys (Petras Biržys). Lietuvos miestai ir miesteliai. Alytaus apskritis. T. 1. 1931.

Projektą „Dzūkijos kraštovaizdžiai – ką mena kalnai ir kalvos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Belieka tik užlipti ant Olakalnio ir pasižvalgyti. Dar Miroslave yra labai graži bažnyčia, kurioje skamba meistro Rimanto Gučo pastatyti vargonai, kuriuos jis skyrė seneliui, menininkui Antanui Žmuidzinavičiui, gimusiam ir kūrusiam netoliese Balkūnų kaime ir Miroslavo bažnyčioje priėmusiam Pirmąją Komuniją. Miroslavas yra Šv. Jokūbo kelio dalis, tad pro jį žygiuoja piligrimai.

Čia nedidelėje kepyklėlėje „Pupa“ kepami nuostabaus skonio tortai, pyragėliai, šakočiai ir kiti skanėstai, o „Dvaro mėsoje“ pagal senuosius receptus gaminami kumpeliai, dešrelės, lašinukai ir kiti mėsos gaminiai.

O šį šeštadienį, rugpjūčio 29 d., planuojama Miroslavo kaimo šventė, į kurią susirenka vietos gyventojai, sugrįžta išvykę. Tad aplankykite Miroslavą, kuris, beje, rudenį keičia spalvą – romantišką nuotaiką sukuria čia daug metų augantys ir klevai.

Alytaus kraštotyros muziejaus, Alytaus rajono savivaldybės informacija

Nuotraukų galerija