Mintys, mano mintys... Vaclovas Matažinskas
Mintys, mano mintys plaukia su rūku
Ir rasom bėgioja ir stačiu krantu,
Beržu tyliai šlama ar žalia egle,
Jūromis jos plaukia, žydi lelija.
Mintys, mano mintys myli nuolatos,
Išsiskirt nenori, ilgisi mamos.
Tėviškėn nuvyksta, kur tušti namai...
Kartais jos supyksta, kartais joms gerai.
Mintys, mano mintys, jos greta draugų.
Naktimis kaip katės, tupi ant stogų,
Žvaigždutes skaičiuoja, virsta jos sapnais
Ar kažkur tai bėga neaiškiais keliais.
Mintys, mano mintys, keliauninkės jūs.
Jūs senatvę gerbiat, mylite vaikus,
Jūs neramios esat, lyjat lietumi,
Meilę jūs paverčiat, karšta ugnimi.
Mintys, mano mintys, vis jums neramu.
Jūs senatvėj norit dar karštų aistrų...
Na ir šėlkit, mintys, jūs sraunia upe,
Į jaunystę veskit jūs atgal mane.
Mintys, mano mintys, aš gal pasenau,
Bet mintyse jaunas visuomet likau.
Noriu dar šėlioti, noriu dar lakstyt,
Nors mintyse noriu jaunystę pamatyt.
Mintys mano mintys...
Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.
Komentarai
Komentarų nėra