Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams bus taiklesnė, pagalba vienišiems tėvams – didesnė

Piniginė socialinė parama bus labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pasieks tuos, kuriems labiausiai ji reikalinga, skatins paramos gavėjus integruotis į darbo rinką – visa tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vyriausybei teikiamos įstatymo pataisos.

Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti paramą dirbantiems asmenims, tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, palengvinamos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir auginantiems vaikus su negalia, tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu, didinamas piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose ir kt.

„Siekiame didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką. Sprendžiame paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, taip pat didiname paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Mūsų siūlomų pakeitimų naudą pajustų bemaž 15 tūkst. žmonių.

Svarbu, kad piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės dalyvautų užimtumo skatinimo priemonėse, jiems būtų teikiama individualizuota pagalba pasiruošti darbo rinkai ir pradėti dirbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, komentuodama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas.

***

Prieinamumo gauti piniginę socialinę paramą didinimas: piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims (apie 400 asmenų), kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), siūloma atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).

Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, didinti jų pajamas, siūloma nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, siūloma į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Paskatų įsidarbinti ir likti darbo rinkoje didinimas: palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą:

•  mokėti 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
• trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėnesių;
• išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus.

Siūloma 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių , kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP. 

Siūlomi nustatyti piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (kai 2025 m. VRP – 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.

Taip pat siūloma 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.

Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose,siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės.

Siūlomų pakeitimų naudą pajustų apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiktų apie 11mln. Eur.

Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).