Nuotraukos autorius: 15 min. nuotr.

Po mokyklų edukacine erdves pasižvalgius


Antrą kartą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus specialistai dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos inicijuoto bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto mokyklų edukacinių erdvių konkurso vertinimo komisijos veikloje.
Konkurso tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko ir edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį.
Šiais metais aplankę net 82 konkurse dalyvaujančias ugdymo įstaigas, pamatėme, kad sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo siekiniai jau užima tvirtą vietą edukacinių erdvių kūrimo procese. Mokyklos nemažai dėmesio skiria mokinių veikloms lauke, judėjimo skatinimui bei grūdinimuisi. Tačiau neramina batutų populiarumas ugdymo įstaigų erdvėse. Batutai – ypač populiari laisvalaikio praleidimo priemonė, tačiau tai nėra tokia jau nekalta pramoga. Lietuvos draudimo bendrovės kiekvienais metais skelbia, kad daugėjo vaikų susižalojimų šokinėjant ant batutų – vaikai patiria ne tik sumušimų, patempimų, išnirimų, bet ir kaulų lūžių.
Kodėl batutai yra pavojingi vaikams?
• Sužalojimai ir mirtys dėl batutų įvyksta šokinėjant susidūrus su kitu žmogumi, netinkamai nusileidus šuolio metu, darant įvairius triukus ar nukritus bei nušokus nuo batuto, užšokus ant spyruoklės ar rėmo.
• Apie 75 proc. sužalojimų įvyksta, kai ant batuto šokinėja daugiau nei vienas asmuo. Kuo mažiau sveria žmogus, tuo didesnė tikimybė susižeisti. Vaikai iki 6 metų amžiaus yra itin pažeidžiami.
• Sužalojamos įvairios kūno dalys: kaklas, rankos, kojos, veidas ir galva. Pavojingiausi su batutais susiję sužalojimai yra galvos ir kaklo traumos.
• Suaugusiųjų priežiūra neužtikrina saugos. Daugiau nei pusė sužalojimų įvyksta prižiūrint suaugusiesiems.
Todėl, naudojantis batutais, būtina laikytis gamintojo nurodytų naudojimosi instrukcijų, geriausia vienu metu leisti šokinėti tik vienam vaikui.
Kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose matėme įrengtus nedidelius dirbtinius vandens telkinius su fontanėliais ar vandens lelijų žiedais. Žinoma, jie puošia aplinką, tik ar jiems vieta ugdymo įstaigose? Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 10 vaikų. Vaikams nuo 1 iki 4 metų kyla didžiausia rizika nuskęsti, nes jie yra judrūs ir gali patekti į neprižiūrimą vandens telkinį, iš kurio patys negalės išlipti. Skęsta vaikai greitai – per 15–20 sekundžių, o suaugusieji dažnai neįvertina rizikos. Pasauliniame skendimų pranešime nurodomi tokie pagrindiniai vaikų skendimų rizikos veiksniai: netinkama ar nepakankama vaikų priežiūra, kliūčių, ribojančių prieigą prie vandens, nebuvimas bei nepakankamas galimų pavojų įvertinimas.
Siekiant apsaugoti vaikus nuo skendimų būtina:
•Aptverti (net ir visai negilius) atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę.
•Nepalikti vienų vaikų be priežiūros (nė minutei!) prie vandens telkinių, net visai negilių.
•Vaikams pavojingi ir dideli pripučiami baseinai, kur ypač būtinas suaugusiųjų dėmesys.
Pastebėjome ir sėdmaišių bumą mokyklų vidinėse erdvėse. Kai Europos mokyklos visokiais būdais stengiasi mažinti mokinių sėdėjimo laiką, įrengdamos stovimas mokymosi vietas, mūsų mokyklose suteikiama galimybė sėdėti net ir pertraukų metu.
Mokslo metų pailginimas bei saulėtas oras skatino mokytojus bei mokinius išeiti iš uždarų patalpų ir ugdymo veiklą tęsti lauke. Kai kurios ugdymo įstaigos buvo tam pasiruošusios, kitos – ne. Ugdymo įstaigų lauko teritorijose turėtų atsirasti kuo daugiau erdvių, kuriose vaikai galėtų ne tik mokytis, bet ir aktyviai leisti laisvalaikį, judėti. Visas ugdymo įstaigas raginame įsirengti lauko klases (apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių), treniruoklių aikšteles, įvairiems lauko žaidimams skirtas vietas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus informacija

 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą