Nuotraukos autorius: L. Jakubauskienės nuotr.

Varėnos socialinių paslaugų centras žada daugiau pagalbos neįgaliesiems

Šalia gražaus Dzūkijos pušyno įkurtame Varėnos socialinių paslaugų centre teikiamos paslaugos tiems, kurie dėl amžiaus, negalios, socialinių ar kitokių problemų nebegali savimi pasirūpinti. Pasak centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Ramunės Pilelienės, pagalba teikiama ir neįgaliųjų šeimoms, taip pat – neįgaliems žmonėms namuose.

Lankosi turintys proto negalią

Į Varėnos socialinių paslaugų centrą kasdien renkasi suaugę žmonės, turintys intelekto negalią. Čia jiems teikiamos dienos užimtumo paslaugos. Užsukę į užimtumo kambarį randame mandalas spalvinantį Luką. Jo piešinys – spalvingas ir ryškus. „Iš pradžių vaikinas visą piešinį tik užterliodavo viena spalva, dabar jau pradėjo skirti spalvas, formas. Lukui pas mus labai patinka. Jis visada piktinasi, kai reikia eiti namo“, – šypsosi socialinio darbuotojo padėjėja Ingrida Kazlauskienė. Tuo, kad sūnų gali saugiai palikti dienos centre, labai patenkinta ir Luko mama. Ji gali eiti į darbą, dirbti ir užsidirbti, kol sūnų prižiūri specialistai. I. Kazlauskienė sako, kad visi lankytojai labai skirtingi, kiekvienam darbeliai parenkami pagal gebėjimus. „Susirinkę į užsiėmimus siuvame, mezgame, lipdome iš molio. Centre lankosi penkiolika žmonių, iš kurių septyni ar aštuoni ateina kasdien, tiesa, ne visi tuo pačiu metu, ne visi užsiėmimuose išbūna visą dieną. Vieni pamėgę origamio darbelius, kiti gali tik ardyti mezginius, vynioti siūlus. Kiekvienas čia randa veiklos“, – sako I. Kazlauskienė. Varėnos socialinių paslaugų centre lankytojai mokosi ir gamintis maistą, apsipirkti, kasdienės higienos. Centras jau nuo 2013-ųjų dalyvauja projekte „Kelias į sveikatą“, kurio tikslas – formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, tad neįgalieji skatinami daugiau judėti, būti gryname ore, susipažįsta su sveikatinimo priemonėmis. Visi kartu augina vaistažoles, sodina gėles, vyksta į temines išvykas. Dienos užimtumo užsiėmimų lankytojai priklauso bendrijos „Viltis“ Varėnos padaliniui, jis vienija 40 suaugusių negalią turinčių varėniškių. „Daugiausia mūsiškių turi kompleksinę negalią – be proto, dar ir regos ar klausos. Savo veiklas vykdome iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamų projektų, o dalį pinigų skiria savivaldybė. Organizuojame darbinio, sporto užimtumo, taip pat asmeninio asistento paslaugas. Pavežame saviškius į gydymo ar savivaldybės įstaigas“, – pasakoja padalinio vadovė Nijolė Versockienė. Čia du kartus per savaitę vyksta ir sporto užsiėmimai. Visiems labai patinka pasivaikščiojimai su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, varėniškiai turi ir kitokio sporto inventoriaus. „Sportuojame savo malonumui, nesiekiame rezultatų, nedalyvaujame varžybose. Einame pasivaikščioti po apylinkes, pasinaudojame ir miesto parke esančiais treniruokliais. Kartą per mėnesį važiuojame į baseiną“, – apie veiklas pasakoja vadovė.

Už paslaugas reikia mokėti

Pasak „Vilties“ vadovės N. Versockienės, bendrijos nariams, kuriems paslaugos teikiamos Varėnos socialinių paslaugų centre, už socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas tenka mokėti, mokestis sudaro 20 proc. asmens gaunamų pajamų. Vadovė sako, kad nustačius mokestį už paslaugas centro lankytojų sumažėjo. Nedirbantys tėvai savo vaikus prižiūri namuose, kitiems galbūt tingisi ar sunku juos kasdien išruošti iš namų. „Kai kuriais atvejais sudėtinga pakeisti tėvų požiūrį, išaiškinti, kad jų vaiku centre bus pasirūpinta, kad jam kartu su kitais pabūti ir smagu, ir naudinga“, – pasakoja moteris. Vis dėlto R. Pilelienė pabrėžia, kad nustatant šį mokestį atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus situaciją: „Žmogus dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokesčio už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikia raštišką prašymą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Sprendimą atleisti nuo mokesčio priima Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis komisijos siūlymu. Visada į neįgaliųjų ir jų šeimų prašymus žiūrima lanksčiai, didelė dalis mūsiškių moka pusę kainos. Manau, toks mokestis nėra didelis.“ Taip pat centro lankytojai gali dalyvauti projektinėje veikloje. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įgyvendinant tarptautinį Varėnos rajono, Alytaus ir Luko (Lenkija) miestų bendruomenėms skirtą projektą „Augančios pasienio iniciatyvos“, suaugusių proto negalią turinčių asmenų dienos užimtumo grupė turi galimybę naudotis centre įkurtomis keramikos, medžio drožybos, rankdarbių, kompiuterinio raštingumo studijomis, vyksta į Lenkiją ir Alytų pasidalyti gerąja patirtimi. „Šiuos užsiėmimus visi gali lankyti nemokamai, būreliai finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų“, – pabrėžia R. Pilelienė. Su savo darbeliais varėniškiai nuolat dalyvauja parodose ir mugėse. Jie – ir nuolatiniai edukacinių užsiėmimų dalyviai. Kovo mėnesį visi keliavo į Dargužių amatų centro organizuotą užsiėmimą „Piešiu anglimis“, kurį vedė dailininkas Jonas Daniliauskas.

Dėmesys – ir fizinės negalios žmonėms

Centre įsikūrusi ir Varėnos rajono neįgaliųjų draugija, vienijanti 307 narius. Jos vadovas Algis Ulbinas sako, kad paslaugos neįgaliesiems teikiamos pagal poreikius. „Žinoma, neatsisakome, jei padėti prireikia ir negalią turinčiam žmogui, kuris nėra mūsų draugijos narys. Mūsų pareiga padėti tiems neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos“, – pabrėžia vadovas. Prireikus žmonės specialiai pritaikytu autobusiuku pavėžėjami į gydymo ar savivaldybės įstaigas. Tie, kurių pajamos nedidelės, vežami nemokamai, kitiems tenka sumokėti nustatytą simbolinį mokestį. Draugija turi meno kolektyvą. Jo nariai repetuoja Varėnos rajone, Matuizose, traukia etnografines dainas. Vadovas didžiuojasi pernai konkurse „Vilties paukštė“ kolektyvo laimėta antrąja vieta. Judėjimo negalią turintiems žmonėms draugija organizuoja poilsines keliones – kasmet Šventojoje, puikiai pritaikytame reabilitacijos centre, pailsi 47 žmones. Jie nuvežami ir parvežami specialiai pritaikytu autobusu, kelionė iki poilsiavietės žmonėms nekainuoja, o už gyvenimą tenka susimokėti palyginti nedidelį mokestį. Dalis draugijos narių turi galimybę pailsėti ir Nidoje. Neįgaliųjų draugijos nariams teikiamos ir asmeninio asistento paslaugos. „Dauguma mūsų narių nedirba, yra vyresnio amžiaus. Siūlėme saviškiams ir užimtumo paslaugų, tačiau susidomėjimo nesulaukėme“, – neslepia A. Ulbinas.

Daugiau dėmesio psichikos negalios žmonėms

Kovo pabaigoje Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Varėnos socialinių paslaugų centre rajono specialistams surengė seminarą apie psichikos negalią turinčių žmonių situaciją Lietuvoje. Po jo centras svarsto galimybę teikti daugiau paslaugų ir turintiems psichikos sutrikimų. Nors mieste veikia Psichikos sveikatos centras, tačiau užimtumo ir sociokultūrinių paslaugų šiems žmonėms trūksta. Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, visuomenės požiūris į turinčius fizinę negalią keičiasi sparčiai, tačiau psichikos negalia vis dar diskriminuojama. Pasak V. Nikžentaičio, ši negalia – specifinė. Bendrijos vadovas norėtų, kad šiems žmonėms daugiau dėmesio ir įvairiapusės pagalbos būtų teikiama visoje Lietuvoje. „Sunkiausia šiuos žmones prisikviesti kur nors ateiti. Neretai jie bijo pasirodyti visuomenėje, nepasitiki kitais. Bendruomenių tikslas – ištraukti tokį žmogų iš namų, rutinos, kad jis turėtų kur ateiti, įgytų pasitikėjimo savimi. Algoritmų ar ypatingų metodikų, kaip dirbti su šiais žmonėmis, nėra. Svarbus gali būti ir kartu išgertas puodelis arbatos, nuoširdus pokalbis. Žinome iš patirties – turi praeiti nemažai laiko, kol turintis psichikos negalią ima tavimi pasitikėti, supranta, kad su juo bendraujama kaip su lygiaverčiu. Tenka nemažai pasistengti, kol tokį žmogų kuo nors sudomini, kol atsiskleidžia jo talentai ir gebėjimai. Reikia mokėti psichikos negalios žmones išklausyti, suprasti, taip pat – ir šių žmonių manipuliacijas. Tai užtrunka, bet stengtis verta“, – įsitikinęs bendrijos vadovas. R. Pilelienė sutinka, kad psichikos negalią turintiems žmonėms reikia ypatingo dėmesio. „Be abejo, ir mūsų rajone yra tokių žmonių. Teikiame jiems pagalbą namuose, tačiau suprantame, kad jiems reikia daugiau ir įvairesnių paslaugų. Negaliu pažadėti, kad įkursime atskirą bendriją, tačiau galėtume jiems teikti socialines paslaugas per būrelius, socialinių įgūdžių formavimo užsiėmimus. Galbūt jie galėtų lankyti užsiėmimus su turinčiais kitų negalių“, – svarsto centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams.

Lina Jakubauskienė

lrytas.lt informacija