Recesija: įdomūs faktai, kuriuos verta žinoti

Turbūt jau visi puikiai žinote, kas yra recesija. Šis žodis yra kilęs iš lotyniško žodžio „recessio“, reiškiančio atsitraukimą. Recesija galėtų būti apibūdinama, kaip situacija, kurios atveju nemažiau kaip du ketvirčius iš eilės yra užfiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto (BVP) augimas. Dėl šios priežasties įvyksta ekonomikos susitraukimas. Taip pat reikėtų paminėti, kad recesija yra viena iš fazių, iš kurių susideda ekonominiai ciklai. Kuomet matomas bumo pasibaigimas, ateina metas recesijai. Trumpiau tariant, tai būna ekonominės krizės pradžia. Po jos fiksuojama dar sunkesnė ekonominio ciklo fazė, kuri yra depresija.

Kaip žinia, JAV yra oficialiai paskelbusi recesiją. Remiantis Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro (NBER) duomenimis, recesija JAV prasidėjo vasario mėn. Žinoma, recesija yra vienas iš baisiausių periodų vidutiniam investuotojui, kuri sukelia labai didžiulį nerimą ir didelę baimę. Ir tikrai nesunku nuspėti, kodėl.  Žmonės baiminasi recesijos, nes tai reiškia mažesnes nekilnojamojo turto kainas, mažesnes akcijų kainas ir mažesnę darbo pasiūlą. Tiesą sakant, recesijai yra būdingas labai reikšmingas kritimas – tiek vertybinių popierių kainų kritimo ir valiutos nuvertėjimo, tiek ir gamybos nuosmukio, sumažėjusio paskolų išdavimo, įmonių bankrotų ar gyventojų pajamų mažėjimo atžvilgiu.

Recesijos prasidėjimui įtakos gali turėti labai daug skirtingų veiksnių, iš kurių vienas gali būti visiškai netikėtas ir visą pasaulį apimantis „šokas“, toks kaip COVID-19 virusas ar 1973 m. prasidėjusi naftos krizė („naftos embargas“). Žinoma, recesija yra dalis dinamiškos ekonomikos – nepaisant to, kad ji yra labai nemaloni ir sudėtinga. Be to, jei žmogus ar verslas yra pasiruošęs recesijai, po jos pasibaigimo taip pat galima atrasti labai daug galimybių, kuriomis tereikia pasinaudoti. Taip pat, kuo daugiau žinosite apie recesiją, tuo jums bus geriau.

Šiame straipsnyje, paruoštame pagal Kiplinger.com medžiagą, pateikiame jums ne vieną įdomų ir naudingą faktą apie JAV vykusias recesijas. Apie recesijų trukmę, poveikį bei įtaką ekonomikai.

Kodėl visa tai yra vadinama „recesija“?

Kartais galima girdėti labai šmaikštų atsakymą, kuomet teigiama, jog recesija minėtas ekonomikos laikotarpis yra vadinamas todėl, kad „depresija“ jį vadinti yra pernelyg baisu. Ir nors to nereikėtų suprasti tiesiogiai, vis dėlto šiame atsakyme yra labai daug tiesos.

Po didžiosios ekonominės krizės arba dar kitaip vadinamos Didžiosios depresijos (angl. „Great Depression“), „depresijos“ terminas, kuris anksčiau buvo laikomas švelnesniu už „paniką“ arba „krizę“, ėmė atrodyti pernelyg bauginantis. Taigi, ekonomistai vis dažniau ėmė vartoti terminą „recesija“. Kaip bebūtų, terminai „recesija“ ir „depresija“ iš tikrųjų yra skirti apibūdinti šiek tiek skirtingas ekonomikos fazes. Šiuo atveju „depresija“ paprastai vadinama dar sunkesnis laikotarpis nei „recesija“, kuris seka po pastarojo.

Trumpiau tariant, šiais laikais „depresija“ yra naudojama siekiant apibūdinti ypatingai sudėtingą ir sunkią recesiją, tačiau iš tikrųjų ekonomikos moksle nėra jokio formalaus apibrėžimo šiam terminui. Pavyzdžiui, dabartinės JAV recesijos metu yra matomas labai didžiulis nedarbo lygis – toks, kokio nebuvo matyti nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Tuo tarpu 2007-2009 m. recesija neabejotinai turėjo ne vieną panašumą į Didžiąją depresiją, kuomet buvo susiduriama su didžiule finansine krize, ypatingai aukštu nedarbo lygiu ir prekių bei paslaugų kainų mažėjimu. Ekonomistai dabar tai vadina Didžiąja recesija. Tuo tarpu šiandieninei recesijai ekonomistai pavadinimo dar nesuteikė.

Kas lemia oficialų recesijos paskelbimą?

Recesija visuomet yra paskelbiama oficialiai. Tai nėra tai, apie ką būtų pradedama kalbėti patyliukais ir uždarame žmonių rate. Šiuo atveju viskas yra labai aišku ir lengvai suprantama. Kai du ketvirčius iš eilės yra fiksuojamas neigiamas BVP augimas, tai tampa standartiniu požymiu, kuris nurodo recesijos pradžią. Tačiau vėlgi, yra ne vienas indikatorius, kuris yra pasitelkiamas nustatant recesijos pradžią ir jos pabaigą.

Kita vertus, jeigu žvelgtume giliau, BVP iš tikrųjų nėra valdžios institucijų labai mėgstamas indikatorius. Vietoje to, labiau vertinami yra gamybos apimčių ir nedarbo lygio rodikliai. Tačiau ir pastarieji rodikliai nėra vieninteliai, todėl akivaizdu, kad prieš oficialiai paskelbiant recesijos pradžią ar informuojant apie jos pabaigą, yra atsižvelgiama į labai daug skirtingų ir tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių. Pavyzdžiui, dabartinė JAV recesija buvo paskelbta pabrėžiant labai didžiulį nedarbo lygį ir reikšmingą gamybos sumažėjimą, kuris paveikė visą šalies ekonomiką.

Kiek laiko paprastai trunka recesija?

Vidutinė recesijos trukmė, žvelgiant nuo 1857 m., yra 17,5 mėn. Tačiau pastaruoju metu recesijos trukmė būna trumpesnė ir eiga paprastai būna lengvesnė. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir gerokai ilgesnių laikotarpių, pvz., 1873 m. recesijos, kuri truko net 65 mėn. Be to, būtina paminėti ir Didžiąją depresiją, kuri truko 43 mėn.

Taigi, jei žvelgtume į laikotarpius nuo Antrojo pasaulinio karo, recesijos tapo lengvesnės, trunkančios apytiksliai 11,1 mėn. Tiesą sakant, tam įtakos iš dalies turi ir tai, jog bankų sunkumai nereiškia, kad žmogus praras visas savo gyvenimo santaupas, jau nekalbant apie tai, kad šalys savo turimą pinigų rezervą šiomis dienomis geba valdyti kur kas veiksmingiau ir saugiau. Tuo tarpu, jei žvelgtume į ilgiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo – ji buvo paskiausia, kuri prasidėjo 2007 m. gruodžio mėn. ir tęsėsi iki 2009 m. birželio mėn., o tai reiškia, kad jos trukmė buvo 18 mėn. Kaip bebūtų, kol kas yra sudėtinga pasakyti, kiek laiko truks dabartinė recesija.

Kaip dažnai vyksta recesija?

Nuo 1857 m. recesija pasikartodavo apytiksliai kas 3,25 m. Tačiau suprantama, kad tam didžiulės įtakos pradžioje turėjo ir valdžios sprendimai. Trumpiau tariant, tai buvo savotiškas sąmoningas leidimas prasidėti recesijai manant, jog tai bus geriausia išeitis kiekvienam. Tačiau, laimei, nuo Antrojo pasaulinio karo recesija pasikartoja rečiau, t.y. apytiksliai kas 58,4 mėn. arba beveik kas 5 metus. Paskutinis ekonomikos plėtimasis prasidėjo Didžiosios recesijos pabaigoje ir truko 128 mėn. Žvelgiant į šiuos skaičius, tai buvo ypatingai ilgas augimo ir plėtros laikotarpis.

Kuri recesija buvo sunkiausia?

1873 m. recesija buvo vadinama Didžiąja depresija iki tol, kol 1929 m. neprasidėjo naujoji recesija. 1873 m. recesija prasidėjo kartu su panika finansų rinkoje, kuomet su milžiniškais sunkumais susidūrė vienas pagrindinių JAV bankų „Jay Cooke & Company“. Šis įvykis sukėlė didžiulę grandininę reakciją ir daugybė bankų visoje šalyje patyrė milžiniškus sunkumus. Be to, kartu subliuško ir geležinkelių akcijų burbulas. Niujorko vertybinių popierių birža užsidarė net 10 dienų. Ši recesija truko iki 1877 m.

Kokie yra blogiausi recesijos padariniai?

Senas ekonomistų juokelis yra tai, jog recesija yra tuomet, kai kas nors kitas praranda savo darbą, o depresija yra tuomet, kai darbą prarandi pats. Mūsų darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis ir būtent todėl yra taip svarbu nenumatytiems atvejams skirtame savo asmeniniame biudžete turėti bent kelių mėnesių atlyginimui prilygstančią pinigų sumą – ypač nuo tada, kai prasidėjus recesijai naują darbo vietą surasti būna labai sudėtinga.

Kada yra geriausias metas pirkti akcijas per recesiją?

Žvelgiant istoriškai, geriausias metas pirkti akcijas yra tuomet, kai oficialiai yra paskelbiama recesija. Paprastai valdžios institucijoms prireikia bent šešių mėnesių nustatyti ar recesija iš tikrųjų prasidėjo, tačiau kartais tai trunka dar ilgiau. Kaip jau buvo minėta, vidutiniškai po Antrojo pasaulio karo recesijos trukmė buvo 11,1 mėn. Dažnai tuomet, kai valdžia nustato recesijos pradžią, ji jau artėja prie pabaigos. Labai dažnai investuotojai numato ekonomikos atsistatymo pradžią gerokai anksčiau nei tai padaro valdžia, o akcijų kainos pradeda kilti apytiksliai tuo metu, kai pradeda vykti ekonominės situacijos pasikeitimas.

Pavyzdžiui, Didžioji recesija oficialiai buvo paskelbta 2008 m. gruodžio 1 d. – lygiai po vienerių metų nuo jos pradžios. Recesija baigėsi 2009 m. birželio mėn.; „meškų rinka“ baigėsi trims mėnesiais anksčiau – 2009 m. kovo 6 d. Tuo tarpu prasidėjusi „bulių rinka“ truko daugiau nei dešimtmetį.

Ką geriausią daryti su savo pinigais recesijos metu?

Visų pirma jūs turėtumėte padengti savo kreditinės kortelės skolą, kadangi pastaruoju atveju taikomos palūkanos gali reikšmingai pabloginti jūsų finansinę padėtį. Lygiai tą patį būtų galima pasakyti ir apie paskolas, kurias turite. Recesijos metu būtų geriausia pasistengti atsikratyti kaip įmanoma daugiau turimų finansinių įsipareigojimų. Taip pat teigiama, kad per recesiją paprastai kyla ir obligacijų kainos.

Keli praktiški patarimai besiruošiant recesijai

Kaip bebūtų gaila, tačiau nei viena šalis nėra apsaugota nuo recesijos. Su ekonominėmis krizėmis susiduriama reguliariai – to išvengti galimybės nėra, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus ir kiekvienas verslas to neturėtų pamiršti ir tam turėtų tinkamai pasiruošti.

Kuomet situacija rinkoje yra labai stabili ir matomas vien tik nuolatinis ir didelis augimas, akivaizdu, kad tampa labai paprasta užsimerkti į bet kokias egzistuojančias rizikas ir sunkumus. Tačiau jei mes visuomet prisiminsime istoriją, mums turėtų būti lengviau suvokti, kokiu požiūriu iš tikrųjų turėtume vadovautis ir kokius sprendimus mums vertėtų priimti.

Tai reiškia, kad jei šiandien mums yra gerai ir mes jaučiame, kad mūsų finansinė situacija yra daugiau nei stabili, negalime viso to paleisti iš rankų ir sugriauti neatsakingu bei atsainiu požiūriu. Tokioje situacijoje mes turime dar daugiau dėmesio skirti savo asmeninių finansų valdymui ir pasistengti optimizuoti savo mėnesinį biudžetą taip, jog galėtume dalį jo atidėti nenumatytiems atvejams. Tokį nenumatytiems atvejams skirtą biudžetą turėtų turėti kiekvienas – nepaisant to, ar žmogus galvoja apie būsimą recesiją, ar tokį faktą visiškai ignoruoja.

Reguliariai vykstančios ekonominės krizės kiekvieną iš mūsų turėtų užgrūdinti, suteikiant mums daugiau patirties ir žinių apie tai, kaip iš tikrųjų mes turėtume žvelgti į finansus ir kokiu būdu turėtume juos paskirstyti, išvengdami pernelyg didelių sunkumų tuomet, kai prasideda ekonominė krizė.

Ir nors iš tikrųjų gali atrodyti pakankamai sudėtinga prisiversti daugiau dėmesio skirti savo asmeninių finansų valdymui, kai viskas sekasi kuo puikiausiai be jokių didesnių pastangų, vis dėlto verta išlikti realistais ir į viską žvelgti objektyviau. Tai padėtų lengviau pasiruošti bet kokiems galimiems ekonominiams sunkumams ir kur kas lengviau juos išgyventi. Taigi, jei norite, kad recesiją išgyventi jums būtų paprasčiau, pradėkite jai ruoštis kaip įmanoma anksčiau. Toks požiūris jums padės suformuoti stabilų ir tvirtą pagrindą po savo kojomis, kurio pernelyg neišjudintų ir prasidėjusi recesija.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą