Nuotraukos autorius: lrytas.lt

Kulniuokite į miškus: skelbia, kurios uogos jau prisirpusios ir kokios šiemet bus brangiausios

Džiaugdamiesi šiltais orais grybautojai ir uogautojai lekia į miškus. Kiekvienas vasarą bando pririnkti kuo daugiau miško gėrybių. Tam metas dabar ypač palankus, nes žemuogės prisirpo tik birželio viduryje, o nuo liepos 1-osios jau galima dairytis mėlynių. Norint pririnkti pilna pintinę uogų, reikėtų apsilanktyti Labanoro bei Dzūkijos spygliuočių miškuose. Taip pat Karšuvos ir Rūdninkų girioje.

Uogų metas

„Dabar yra žemuogių sezonas, tačiau jų derlius vidutinis. Matyt, dėl to, kad jas paveikė šalnos. Žmonės neša priduoti, tačiau dažniau suvalgo patys. Jų supirkimo kaina apie 6 eurus už kilogramą“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius.

Šiais metais iš visų lauko uogų daugiausia bus mėlynių. Gausiausi šių uogų kraštai – Šalčinininkai, Vilniaus rajonas bei Trakai, kur auga mišrūs miškai ir vyrauja dailesnės vietos.

Asociacijos vadovas mano, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet bus kur kas daugiau uogų.

Gamtininkas Andrius Gaidamavičius pasakoja, kad šiemet žemuogės atsirado pakankamai vėlai, tik birželio viduryje. Todėl dabar pats laikas jas rinkti.

Žemuogės dažniau auga saulėtose vietose: pamiškėse, šlaituose, kirtavietėse. Jos neauga giliai miškuose kaip kitos uogos, pavyzdžiui, mėlynės, nes žemuogėms reikia daugiau saulės šviesos.

Nuo liepos mėnesio pasirodo ir pirmosios mėlynės – jas, pagal miško lankytojo taisykles, ir leidžiama rinkti nuo antrojo vasaros mėnesio. Rugpjūtį galima dairytis bruknių, o nuo rugsėjo jau galima rinkti spanguoles.

Norint pririnkti pilna pintinę uogų reikėtų apsilankyti Labanoro bei Dzūkijos spygliuočių miškuose. Taip pat Karšuvos ir Rūdninkų girioje. Geriausia – kur auga pušynai, eglynai arba miršrūs spygliuočių miškai. Lapuočių miškuose valgomų uogų praktiškai nėra, nebent Biržų girioje galima rasti aviečių.

„Pačios brangiausios uogos šiemet bus mėlynės, nes jų mažiau nei pernai. Greičiausiai kaltas pavasaris, nes šios uogos žydėjo silpnai“, – teigia gamininkas A.Gaidamavičius.

Mėlynių prisirinkti galima bus iki pat rudens, nors gamtininkai sako, kad pačios skaniausios būna liepą – pagrindinį uogavimo laikotarpį. Būtent liepą jos būna pačios saldžiausios. Norėdami prisirinkti mėlynių, jų turėtų dairytis drėgnesniuose miškuose, žemumose. Tai – spygliuočių miškų augalas. Krūmelių galima rasti ir pelkių pakraščiuose.

Šiek tiek vėliau – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio – miškuose galima dairytis aviečių. Tai – kirtaviečių augalas.

Tuo metu bruknių derlius kiekvienais metais būna stabilus, o spanguolių kiekis priklausys nuo sausros. Tiesa, bruknes galima rinkti nuo rugpjūčio 1-osios – jos prinoksta vėliau. Pastarųjų uogų reikėtų ieškoti saulėtose ir sausose vietose. Ten, kur neauga mėlynės, paprastai būna geriausi bruknynai. Gamtininkai tikina, kad bruknės mėgsta augti atviresnėse vietose, samanotuose miškuose.

Tuo metu spanguoles galima rinkti dar vėliau – nuo rugsėjo 1-osios.

Ar šukos turi įtakos derlingumui?

Uogavimo ir grybavimo sezono metu aplinkosaugininkai itin atidžiai stebi miškus, ypač saugomose teritorijose ir skiria baudas.

Už laukinės augalijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė – nuo 10 iki 30 eurų bauda asmenims ir nuo 30 iki 60 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims su galimu pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

V.Varanavičius sako, kad Lietuvoje šukos draudžiamos, tačiau uogaujant didelės įtakos neturi. Visas uogų rinkimas esą priklauso nuo derlingumo.

A.Gaidamavičius nesutinka su asociacijos vadovu ir teigia, kad šukos kenkia derlingumui. Nubraukę lapus su uogomis kitais metais derlingumo nebus, nes krūmeliai sunyksta ir neperžiemoja. Pats gamtininkas anksčiau būdamas šešiolikos dirbdavo uogų supirkėju. Todėl iš karto pastebi, kai uogos renkamos šukomis. Uogas reikia valyti nuo visų skujų, spyglių ir lapų. Taip pat jos tampa sutraiškytos ir neprezentatyvios.

„Jei kitais metais norime toje pačioje vietoje rasti grybų ir uogų, reikia ateiti į gamtą kaip į svečius. Šiuo metu daug inspektorių nėra, kurie baustų dėl šukų. Visame Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parke dirba tik vienas inspektorius. Ką jis ten gaudys? Turi svarbesnių reikalų“, – įsitikinęs A.Gaidamavičius.

Po liūčių masiškai pradės dygti voveraitės

„Šiuo metu auga voveraitės, todėl laukiame kuo daugiau lietaus. Jeigu gamtos neištiks katastrofos, nebus sausrų ir nestigs vandens, galėsime džiaugtis grybais. Voveraičių kainos šiuo metu yra po 6 Eur“, – naujienų portalui lrytas.lt kalba V.Varanavičius.

Vėliau pradės augti raudonviršiai ir paberžiai. Jeigu bus tradicinė vasara, rugjūčio viduryje pasirodys ir baravykai. Geriausia baravykų ieškoti drėgnose vietose, pavyzdžiui, paežerėse. Kartais žmonės dalijasi, kad vidurvasaryje randa baravykus, tačiau jie netikri.

„Tikrieji baravykai auga rudenį, o dabar – tie vasariniai, kaip dzūkai sako: „ant rūgių žydėjimo“. Auga tik 2–3 dienas. Paprastai jų kirmėlėtumas būna intensyvesnis“, – aiškina V. Varanavičius.

Gamtininkas A.Gaidamavičius tikina, kad versliniai grybai voveraitės po liūčių pradės masiškai dygti. Šių grybų geriausia ieškoti prie pušynų, eglių ir beržų, kurie nesulaukė 100 metų. Grybai mėgsta įvairovę, todėl kuo įvairesnis miškas – tuo daugiau įdomesnių grybų rasime.

„Grybai – kaip laikrodžiai: skaičiuoja temperatūros sumą nuo pavasario mėnesio ir tokiu būdu auga. Jeigu vyraus pakankamai šilta vasara, jie pradės dygti rugpjūčio mėnesį. Jeigu pasitaikys vėsi, kaip praeitais metais, tai nusikels į rugsėjį. Dvi savaites trunka masinis dygimas“, – sako A.Gaidamavičius.

Valgomų rūšių grybų Lietuvoje yra 400, tačiau retas grybautojas, kuris renka daugiau nei 100. Išrankūs dzūkai iš viso renka tik penkias rūšis.

„Varėna – grybų sostinė, tačiau aš pasiginčyčiau, nes pagal mokslininkų skaičiavimus pati derlingiausia valgomų grybų giria laikoma Karšuvos prie Tauragės. Antroje vietoje – Labanoro giria“, – teigė A.Gaidamavičius.

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą