Nemunaičio karūnos perlai – bažnyčia ir paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę

Miškuose išsibarstęs Nemunaičio miestelis – savo istoriją skaičiuoja ilgus šimtmečius. 1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. LDK Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.

1792 m. kovo 19 d. LDK Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta.

Vienas didžiausių Nemunaičio traukos objektų -   Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Kunigas, knygnešys Feliksas Baltuška 1899-1930 m. buvo Nemunaičio parapijos klebonas. 1899–1904 m. jis iš mūro pastatė neogotikinę Nemunaičio bažnyčią, kleboniją, parapijos namus su biblioteka ir skaitykla.

1909 m. F. Baltuška Nemunaityje ėmė rengti lietuviškus vaidinimus, 1916 m. įkūrė „Ryto“ draugijos mokytojų kursus ir parengė 18 mokytojų, 1918 m. įsteigė pavasarininkų kuopą ir valsčiaus komitetą, kuriam vadovavo. Nuo 1938 m. kunigas buvo Nemunaičio pranciškonų vienuolyno viršininkas. Mūrinės Nemunaičio bažnyčios sumanytojas mirė 1944 m. gruodžio 24 d., buvo palaidotas šventoriuje.

Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia – neogotikinė, su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais, 3 navų vidumi, skliautuota, šventoriaus tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais. Medinę Nemunaičio bažnyčią pastatė Mykolas ir Kazimieras Sapiegos, 1625–1626 m. buvo įsteigta parapiją. Jai Zigmantas Vaza dovanojo 3 kaimus su palivarku. Per karą su Rusija 1655 m. bažnyčia sudegė. Iki 1669 m. buvo pastatyta nauja, didesnė, kuri perstatyta 1752 m. 1831 m. bažnyčią uždegė žaibas, ji atstatyta.

Nemunaičio miestelyje yra į Kultūros vertybių registrą įtrauktas paminklas, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklą Nemunaityje buvo nuspręsta statyti dar 1936 m. Lėšas paminklui surinko Ateitinkų ir Nemunaičio šaulių būrio organizacijos. 1939 m. vasarą paminklui skirta bronzinė skulptūra jau buvo nulieta, jos autorius – skulptorius Vincas Grybas. Dėl prasidėjusios sovietinės okupacijos paminklo statybos darbai sustojo, o skulptūra liko mokyklos ūkiniame pastate. Mokytojui, buvusiam šaulių būrio vadui A. Saulevičiui pasistačius namą, 1940 m. žiemą jis skulptūrą parsivežė į savo kluoną. 1945 m. Alovės stribų kratos metu skulptūra buvo surasta, o tuometiniam sodybos šeimininkui Kaupiniui buvo nurodyta skulptūrą sunaikinti.

Tačiau 1945 m. Kaupinis kario skulptūrą tik užkasė tame pačiame kluone, kur ją 1986 m. vykdydamas kluono rekonstrukcijos darbus atsitiktinai rado naujas sodybos šeimininkas K. Kudarauskas. Aptrupėjusi ir apgadinta skulptūra iki pat atgimimo išgulėjo sodybos kieme. Labiausiai nukentėjusios atkastos kario skulptūros dalys buvo skulptūros batai ir galva. Prasidėjus atgimimui tuometis kolūkio pirmininkas Petras Sinkevičius sušaukė kolūkio susirinkimą, kur buvo iškeltas klausimas dėl skulptūros atstatymo. Susirinkime nusprendus ją išsaugoti, išlikusios skulptūros dalys labai greitai buvo supakuotos ir pristatytos į restauratoriaus studiją Vilniuje. Skulptoriui Jonui Naruševičiui atkūrus trūkstamas dalis (aulinius, galvą ir šautuvo vamzdžio galą), vėlei buvo sušauktas kolūkio susirinkimas, kuriame nuspręsta skulptūrą atlieti iš bronzos. Bronzinė skulptūra atlieta Minske 1989 m. pabaigoje. 1990 m. skulptūra buvo pastatyta ant laiptuotos betoninės piramidės formos postamento miestelio centre.

Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. proga. Anot V. Grybo anūkės Rasos Grybaitės, tarpukario postamentas buvo numatytas visai kitoks, gerokai aukštesnis už dabartinį. Pasak V. Lankininko, tik plokščių įrašai padaryti tokie, kaip buvo planuota 1939 m. Skulptūra vaizduoja karį, kuris vykdo komandą "Ginklu gerbk".

 

Paruošta pagal Kultūros paveldo departamento surinktą medžiagą

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą