Kauno valstybinis muzikinis teatras į Alytų atveža operetę ir miuziklą


Alytaus kultūros ir komunikacijos centro žiūrovai lapkričio 3 ir 9 dienomis kviečiami į naujausius Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklius: siurrealistinį Franko Wildhorno miuziklą „Džekilas ir Haidas“ bei nuotaikingą I.Kalmano operetę „Silva“.
Lapkričio 3 d. teatro kolektyvas rodys kompozitoriaus Franko Wildhorno ir dramaturgo Leslie Bricusse miuziklą „Džekilas ir Haidas“. Tai viena žymiausių škotų rašytojo Roberto Louiso Stevensono mistinės novelės „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“ interpretacijų tarp gausybės dramos, muzikos spektaklių, kino ir televizijos filmų. Čia muzikinės dramaturgijos priemonėmis pateikiamas klasikinis siužetas apie žmoguje slypinčių blogio ir gėrio pradų dvikovą.
Šis miuziklas, kaip ir pati daktaro Džekilo asmenybės metamorfozės istorija Lietuvos teatro scenoje pristatoma pirmą kartą. Spektaklio režisūrinis sprendimas lėmė, kad jis skiriamas vyresnei nei 14 m. auditorijai.
Spektaklio režisierė Viktorija Streiča, pristatydama būsimą spektaklį sako, kad miuzikle „Džekilas ir Haidas“ iškyla amžinieji klausimai: žmonių „fasadai“ – kokį veidą rodome dienos šviesoje ir kas išnyra iš mūsų nakties tamsoje; medicina ir etika – kaip toli leistina eiti ir kada derėtų sustoti; ar vardan kilnaus tikslo dera peržengti Dievo nubrėžtas ribas? Čia kilnūs ir gražūs tikslai apverčiami aukštyn kojomis ir įgauna baisiausius pavidalus. Nežiūrint gerų ketinimų noras pakeisti Dievo nustatytą tvarką veda prie katastrofos – vardan išgelbėtos vienos gyvybės miršta dešimtys. Bet iš kitos pusės – sukilimas prieš Dievą reikalingas, nes kitaip nebus progreso.
Miuziklo kūrėjai – kompozitorius ir dramaturgas - į novelės siužetą įveda kelis naujus personažus, tai istoriją suaktualina ir prideda intrigos. Spektaklyje kiekvienas žiūrovas atras kažką sau artimo, šią tragišką vienišos sielos žmogaus istoriją supras savaip. Leitmotyvu tampa mintis, jog žmogaus viduje slypi tokie slapti užkaboriai, į kuriuos neįsileidžiame net pačių artimiausių, gal net ir savęs paties. Todėl svarbu suvokti, kad kiekviename mūsų esama tiek gėrio, tiek blogio, o kuris pradas stipresnis, vyraujantis, priklauso nuo vidinio pasirinkimo. Save reikia priimti tokį, koks esi, ir nemėginti vaidinti ar laužyti savęs į dvi skirtingas asmenybes.
Daktaro Džekilo ir jo blogiosios pusės Haido vaidmenį atliks grupės „Pikaso“ lyderis Rokas Laureckis, scenoje taip pat pamatysime teatro ryškiausius solistus, Kristiną Siurbytę, Mariją Arutiunovą, Joną Lamauską, Tomą Ladigą, Žaną Voronovą, Andrių Apšegą, Ievą Vaznelytę, aktorius Ramūną Šimukauską ir Dainių Bervingį.

Lapkričio 9 d. skambėsianti vengrų kompozitoriaus Imrės Kalmano operetė „Silva“ išsiskiria puikia dramaturgija, nesenstančia muzika, šmaikščiomis intrigėlėmis, o svarbiausia – žavia ir viltinga meilės istorija, kuri gundo vėl ir vėl sugrįžti prie šio kūrinio.
Režisierės Rūtos Bunikytės teigimu, svarbiausias tikslas yra papasakoti dramatišką ,,Silvos“ istoriją taip, kad joje atsirastų ir netikėtų momentų: „Meilės jausmas nepavaldus laikui, jam neegzistuoja jokie dėsniai, taisyklės ar instrukcijos, tačiau jis yra viena svarbiausių mūsų būties sąlygų. „Silva“ – labai gerai žinoma operetė, ne kartą rodyta Kauno muzikiniame teatre, tad žiūrovai jau žino, kaip viskas buvo ir kaip turi būti. Tačiau kiekvienas režisierius tą pačią istoriją mato savaip. Juk ir skaitydami tas pačias knygas vizualizuojame jas skirtingai, nes skiriasi mūsų gyvenimo patirtys, vaizduotės lakumas. Šiame spektaklyje siekiau išryškinti pagrindinių herojų gyvenimo aplinką. Juk tai, ką darome, su kuo bendraujame, kur gyvename, kuria ir mus pačius. Todėl kviečiu įdėmiau pažvelgti į operetės herojų gyvenimą, susipažinti ir su jų sociumu.
Spektaklio dirigentas V. Visockis turi ypatingą santykį su šiuo I. Kalmano kūriniu: „Prieš 25-erius metus dirigavau pirmajai operetei Muzikiniame teatre ir savo gyvenime – „Silvai“.“ Per ilgus metus dirigentui teko dirbti su ne viena ,,Silvos“ artistų karta, kai kurie jų pasirodys ir šiame pastatyme. „Žaviuosi jaunaisiais solistais, atnešančiais naujų spalvų į spektaklį, kuris man yra toks brangus“, – pripažino dirigentas. – „Operetės žanras – gana aikštingas, kelia nemažai iššūkių. ,,Silva“ yra žymiausias I. Kalmano kūrinys, ir vien šis pavadinimas visos Europos klausytojams sukelia daug simpatijų ir lūkesčių.“

Operetės melodraminis siužetas atspindi vieną ryškesnių to meto socialinio gyvenimo aktualijų – konfliktą tarp ryškios asmenybės ir snobizmu persmelktos visuomenės, tarp varjetė artistės Silvos ir aristokratų elito, niekinančio sceninį amatą. Kaip ir būdinga žanrui, audringa meilės istorija apipinta smagiais ir intriguojančiais pokštais. Siužetas turi realiais faktais grįstą pagrindą: pagal to meto statistinius duomenis, rinktus nuo XVIII amžiaus, įspūdingas skaičius Austrijos-Vengrijos kunigaikščių, grafų ir baronų buvo susituokę su aktorėmis, dainininkėmis ir varjetė šokėjomis…

 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą