Kyla rūkas. Vaclovas Matažinskas

Kyla rūkas nuo Nemuno žilo,
Mes pareinam rasotais laukais.
Visą naktį žvaigždėm meilė žiro,
Mes nelaukėm, kad rytas ateis.

Jis atėjo staiga, atkeliavo...
Saulė ritos viršun dangumi,
O naktis pailsėt iškeliavo.
Mes dar buvom joje mintimis.

Labas rytas, šypsodami sakėm,
Tačiau buvom abu mes liūdni.
Saulė išskiria mus – šitai matėm
Ir jau būsim dienos išskirti...

Rūkas kilo, rasa mums spindėjo,
Krito ašaros mums iš akių.
Mums šio ryto visai nereikėjo,
Liko dar neskaičiuotų žvaigždžių...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą