Sorry. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nuskubėjo, nuriedėjo
Į pakalnę metai.
Pasivyti jų nespėjau,
Ech, „bala nematė“.

Nei aš verksiu, nei liūdėsiu –
Jų nesustabdysiu.
Dar gyvensiu, dar mylėsiu,
Dar eiles rašysiu.

Metai mano – ne našta,
Tai tik patirtis gera.
Nors tų metų nemažai,
Bet širdis jauna tikrai.

Tad riedėkit, mano metai,
Sukitės tarsi verpetai.
Kol širdis dar džiaugtis nori,
Nepavysit manęs... Sorry...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą