Sąžinės pėdos. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Brendu mintim
Per baltą, purų sniegą,
Žiema užmigdė viską,
Tiktai sąžinė nemiega.

Ji blaškosi
Kaip paukštė pašauta,
Nusiramint negali,
Žinau, kad jaučiasi kalta.

Kalta, kad sielą
Sutepė juodu purvu,
Kad užplakė jausmus
Be gailesčio, tarsi rimbu.

Nerimsta ji,
O man graudu,
Kad tam baltam sniege
Jos purvinas pėdas regiu.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą