Neatimk iš manęs, Dieve. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

O Dieve, neatimk vilties,
Kad ateitim tikėčiau.
Gerumo neatimk,
Kad kitą žmogų
Aš užjaust galėčiau.
Ir meilės neatimk,
Su ja gyventi Žemėj gera,
Palik man taiką,
Kad nebūtų karo.

Ir šypsenos tu neatimk.
Ją dovanosiu tam,
Kas jos neturi.
Palik man džiaugsmą,
Lai į jį kas dieną akys žiūri.
O Dieve, dar ir saulės
Spindulių man reikia,
Tik jie mūs Žemei
Gyvasties suteikia.

Šaltinį tyrą man palik,
Ištroškusį pagirdyt
Kad galėčiau.
Ir ašaras,
Jei sielvartą nuplaut norėčiau.
Tu neatimk nei paukščių,

Nei dangaus mėlynės,
Be jų nebūtų ir manęs,
Nebūt Tėvynės.
Todėl, prašau,
Palik man viską, ką sutvėrei, ką davei.
Juk visa tai – gyvenimas,
Jis reikalingas man labai.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.