Kalbėkim šiandien. Vaclovas Matažinskas

Kalbėkim šiandien - rytdienos nebūna.
Būna eilinė, sekanti diena,
Planai neįgyvendinti staiga sugriūna...
Dabar kalbėsiu aš, tu išklausyk mane...
Širdies plakimo mano paklausyki,
Duok ranką man - priglausiu prie širdies.
Ji nori tau kažką tai pasakyti.
Juk neatimsi paskutinės jai vilties?
O metai paukščiais kažkur toli išskrido
Ir vis arčiau naktis man amžina...
Kartu praleiskime dienas, kurios dar liko,
Sėsk, nestovėk, pabūsime greta...
Aš noriu, kad akis tu man užspaustum,
Uždegtum žvakę, meilės ugnele.
Tik paprašysiu, kai išeisiu, kad neverktum,
Nenoriu ašarų... Tu tyliai išlydėk mane.
Lašas po lašo tuštėja lašelinė,
Kaip ir gyvenimas - jo lieka vis mažiau...
Aš nežinau kiek liko... Gal ši naktis jau paskutinė?
Neguosk manęs, žinau aš ką sakau.
Kalbėkim šiandien - Rytdienos nebūna.
Sakyk žodžius, kuriuos jaunystėje sakei,
Juk nežinau, kada gyvenimo nutrauksiu siūlą...
Tu tik kalbėk, o aš klausysiu atidžiai...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.