Dviese... Vaclovas Matažinskas

Eina jie sulinkę, juda pamažu,
Rankose lazdelės, pora ryšulių,
Turguje jie buvo, kaip visad kartu,
Viską parsinešti juk vienam sunku.

Pirko lašinukų, bulvių ir medaus...
Reikia apsirūpint, pensiją kol gaus,
Dar vaistų nupirkti reikia juk abiems,
Mokesčius mokėti... Kas belieka jiems.

Dabar lauks žinutės, kad pensija yra,
Tuomet eis abudu pasiimt pašte...
Banke sąskaitėlė yra vargana,
Bet iš ten paimti eurų nevalia...

Ten keli šimtukai, jie neliečiami,
Paskutinei dienai jie ten kaupiami...
Bet jie nesiskundžia, jiems gerai kartu,
Daug juk nesuvalgo, užtenka pinigų.

Į teatrus neina, ten labai brangu,
O ir rūbus perka, kur labai pigu...
Kiek tų rūbų reikia, niekur neina jie,
Turgus, daktarai... Sėdi juk namie.

Juk namuos geriausia, čia tylu, ramu,
Niekas jų nelanko, neturi jie vaikų,
Radijo paklauso, aptaria žinias,
Valgo vakarienę, kloja loveles.

Taip ir eina tyliai gyvenimas ramus,
Ko gi daugiau reikia, kai turi namus,
Kai turi tu mylimą, artimą šalia,
Su kuriuo gyventa ne viena diena...

O kartais blogos mintys aplanko juos abu...
Kas bus, kai vieno jų jau nebebus?
Nubraukia ašaras jie paslapčia abu
Ir tyliai džiaugiasi, kad vis dar jie kartu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą