Kad laiminga būčiau. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ko reikia,kad galėčiau aš laiminga būti?
Manau, kad visko po truputį...
Šviesos saulutės,
Rytmečio aušrų,
Ant pievų krintančių rasų...

Dar lapų rudenio kritimo
Ir juodo tėviškės arimo.
Dar pievoje varliaujančių gandrų
Ir seno beržo prie namų.
Dar vakaro vėsus laukimo,
Kai viskas tyloje nurimę.

Ko reikia dar?
Sveikatos, kad turėčiau.
Gyventi taip,
Kad žmogui į akis žiūrėt galėčiau.
Kad sąžine ramia išeičiau,
Kai bus laikas.
Kad visada žinočiau,
Kas tai yra saikas.

Atrodo, visko reikia tik truputį,
Bet kai rašau -
Tai gaunas ne viena eilutė.
Bet aš tikrai per daug nenoriu nieko,
Imu žiupsnelį džiaugsmo,
O visa kita jums palieku.

Irena M.L., iš Irutės Matažinskaitės Lazickienės facebook paskyros.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą