Nupiešiu tau gimtinę. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nupiešiu tau mėlyną vasaros dangų,
Nupiešiu balandį burkuojant po langu.
Nupiešiu aš beržą svyruoklį prie kelio
Ir dar aš nupiešiu tau mažą trobelę.
 
Nupiešiu tvorelę, baltai nudažysiu,
Prie jos dar jurginų kekes nutapysiu.
Nupiešiu ir šulinį, ir svirtį medinę.
O kaipgi be jos? – Juk piešiu aš gimtinę.
 
Už namo nupiešiu aš lauką rugių,
Rugiagėlės jame kaip akelės vaikų.
Nupiešiu ir kūdrą už lauko tenai,
Joje tyvuliuoja žali ajerai.
 
Gandralizdį piešiu senoj obely,
Jaunikliai gandriukai ten klega maži.
Kiek akys užmato nupiešt aš galiu.
Tai mano gimtinė – Ir aš ją myliu.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.