Reiškia – ji netikra... Vaclovas Matažinskas

Durys ir spynos, už jų tuštuma,
Išėjo meilė, paliko mane.
O ką man daryti tuščiam kambary,
Kur tik aidą balso savo girdi.
Uždariau ten vienatvę, liko ten tuštuma,
Aš galvojau, pabėgsiu, ji pavijo mane,
Kaip šešėlis sekioja mane vienuma,
Ir širdin įsitaisė prakeikta tuštuma.
Keliauninkai mes trys, vienodai liūdni,
Nėra saulės, tamsoje mes keliaujam visi...
Susirasim duris, kurias aš rakinau,
Nuvalysiu aš langus... Štai jau šviesą matau.
Spynos numestos šonan, o kur vienuma?
Ji pabėgo, kartu su ja – tuštuma,
Saulė apšvietė sielą, suspurdėjo širdis,
Naują meilę surasti atsirado viltis.
Durys jau be spynų, už jų aš jau kita,
Išėjo meilė... Reiškia – ji netikra...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.