Spintoje padėti dūmų detektoriai neapsaugo: ką turime žinoti apie gaisrų prevenciją

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo daugiau nei 7 300 gaisrų, kuriuose žuvo 82 šalies gyventojai. Apie 78 proc. gaisrų aukų žūsta gyvenamojoje aplinkoje, o dažniausios to priežastys – neatsargus rūkymas, neatsargus žmogaus elgesys, elektros instaliacijos ir įrenginių gedimai, krosnių ir dūmtraukių gedimai ir eksploatavimo pažeidimai.

Gyventojai nelinkę pasirūpinti savo saugumu

Gaisrų priežasčių analizė rodo, kad sumažėjo žuvusiųjų dėl techninių priežasčių (elektros instaliacijos, krosnių ar dūmtraukių gedimų ir pan.), tačiau ženkliai išaugo žuvusiųjų skaičius dėl pačių gyventojų neatsargaus ir neatsakingo elgesio. Departamento duomenimis, net 86 proc. žuvusiųjų gaisruose buvo apibūdinami kaip turintys žalingų įpročių (girtaujantys, rūkantys) asmenys. 13 žuvusių asmenų buvo rasti gyventi nepritaikytų statinių gaisruose, pavyzdžiui apleistuose pastatuose, sandėliukuose, ūkiniuose pastatuose ir pan. Šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad neatsargumas ir abejingumas savo gerovei lemia didelę riziką žūti gaisre. Be to, absoliuti dauguma būstų, kuriuose žuvo žmonės, nebuvo aprūpinti autonominiais dūmų detektoriais.

Nors šalyje organizuojamos ir vykdomos įvairios gaisrų prevencijos priemonės, tačiau šių pastangų nepakanka. Šiandien merės patarėja Agnė Mažeikienė dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos organizuotame susitikime, kuriame aptartos vykdomos gaisrų prevencijos programos bei galimybės, kaip patobulinti institucijų bendradarbiavimą, siekiant mažinti žuvusiųjų gaisruose skaičių.

„Turime pripažinti, kad tai opi problema. Stebint žuvusiųjų skaičių gaisruose, matome, kad turime peržiūrėti turimas priemones ir galvoti, ką galime padaryti, kad skaičiai būtų kuo mažesni. Svarbi ne statistika, juk žūsta žmonės, dūžta gyvenimai“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Detektoriai – be baterijų

Nors skaičiuojama, kad apie 60 proc. gyventojų turi dūmų detektorius, Alytaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Aleksandras Bružas komentuoja, kad dalis jų tiesiog dūla spintose, t. y. net neišpakuoti, neįdėtos baterijos ir pan. „Nuolat gyventojams primename, kad aktyvuotų dūmų detektorių vieta – ant lubų“, – pasakoja A. Bružas.

Surėmus įvairių institucijų pečius, siekiamybė, kad dūmų detektoriai atsirastų kiekviename name, bute, įstaigose. Pabrėžiama, kad ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas didelės rizikos pastatams: senelių globos namams, mokykloms, ligoninėms, slaugos namams.

Situaciją Lietuvoje pristatęs ir apie gaisrų priežastis bei prevencines priemones ir ką būtina daryti ateityje, kad gaisrų mažėtų, kalbėjęs Giedrius Sakalinskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, pažymėjo, kad 2023 žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis 62,8 m.

„Gaisruose daugėja vyresnio amžiaus žuvusiųjų. Ir vienas žmogus yra per daug, turime ieškoti būdų, kaip pakeisti žmogaus ydingus įpročius tam, kad jis pradėtų galvoti apie savo buitį ir saugumą“, – sakė G. Sakalinskas. Pagrindinės žūčių priežastys yra rūkymas bei alkoholio vartojimas tiesiog lovose. „Turime ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti, keisti žalingus įpročius“, – akcentuota susitikimo metu.

Apie priešgaisrinę saugą – ir su vaikais

Kaip svarbu atsargiai elgtis su ugnimi, kaip elgtis gaisro metu – būtina kalbėti net su mažiausiais. Per 10 šių metų mėnesių pamokos gaisrų prevencijos tema buvo vedamos 1 313 mokyklų klasių visoje Lietuvoje, jose dalyvavo net 28 114 mokinių. Vaikai mokomi, kad turi išbėgti iš pastato, nesislėpti. „Prevencija nukreipta į vaikų apsaugą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas.

Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnyba Daugų, Miroslavo, Simno, Butrimonių gimnazijose 1–4 klasių mokiniams organizavo konkursą „Priešgaisrinė sauga“. Vaikai ne tik surengė su priešgaisrine saugos kultūra susijusią darbų parodą, bet ir sužinojo labai svarbių faktų – pavyzdžiui, kad dauguma gaisrų kyla ne dėl techninių priežasčių, o dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Taip pat visi kartu svarstė, kokių savybių reikia norint tapti ugniagesiu gelbėtoju.

„Labai svarbu su vaikais dar ankstyvame jų amžiuje kalbėtis apie saugų elgesį su ugnimi, apie gaisrų daromą žalą ir skaudžias pasekmes. Tai gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų“, – pasakoja Alytaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Aleksandras Bružas.

Apie gaisrų pavojus – ir suaugusiems

Visai neseniai Alytaus rajone, Ilgų kaime, ugnis sunaikino gyvenamąjį namą. Priežasčių, kodėl kyla gaisrai gali būti daugybė, tačiau dažniausios – kūrenimui tinkamai neparuošti katilai, kaminai, elektros instaliacijos gedimai. Nuo tokių nelaimių apsaugoti gali dūmų ir smalkių detektoriai, kurie, deja, labai dažnai nugula spintose ir neatlieka savo funkcijos. Kaip tik todėl Alytaus rajone Priešgaisrinės apsaugos tarnyba vykdo prevenciją akciją – gyventojams dalinamos atmintinės, primenančios, kaip pasirūpinti, kad gaisrai nepasiglemžtų namų, turto ir gyvybių.

„Kalbame apie būtinybę įsirengti dūmų bei smalkių detektorius, yra net ir išmaniųjų, kurie, kilus pavojui, balsu praneša, kaip elgtis. Vis dar gyventojams reikia priminti, kad prieš kiekvieną šildymo sezoną būtina išsivalyti kaminus, priešingu atveju, gaisrų rizika smarkiai išauga“, – sako A. Bružas.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus informacija