Paprastas testas gali atsakyti, ar gyvensite ilgiau už kitus

Jeigu gebate ant vienos kojos išstovėti bent 10 sekundžių, ko gero, gyvensite ilgiau nei dauguma jūsų bendraamžių, skelbia nesenas tyrimas. Jame teigiama, kad pusiausvyra itin svarbi bendrai žmogaus sveikatai.

Tyrėjų iš Brazilijos teigimu, didelė tikimybė, kad paprastą testą sėkmingai išlaikę žmonės pergyvens savo bendraamžius. Tyrimo rezultatai ypač aktualūs 50 metų jubiliejų jau atšventusiems asmenims. Šiemet leidinyje „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtas darbas parodė, kad nesugebėjimas išlaikyti lygsvaros ant vienos kojos bent 10 sekundžių reiškia 84 proc. didesnę mirties per artimiausius 10 metų riziką.

Tyrimą atlikę mokslininkai nuo 2009 iki 2020 m. stebėjo 1702 savanorius nuo 51 iki 75 metų amžiaus. Visi jie buvo brazilai. Pirminio patikrinimo metu visi jie tris kartus pabandė išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos bent 10 sekundžių. Vienam iš penkių dalyvių nepavyko įvykdyti šios užduoties. Per ateinančius septynerius metus net 17,5 proc. testo neišlaikiusių dalyvių mirė. Palyginimui, tarp lygsvarą geriau išlaikiusių žmonių mirtingumas siekė tik 4,5 proc.

Kaip atlikti testą namie Testą dėl kritimo rizikos patartina atlikti greta atramos, pavyzdžiui, sienos. Atsistokite ant vienos kojos, o pakeltą koją atremkite į kitos kojos galinę dalį. Laikykite rankas prie šonų. Jei iš pirmo karto nepavyko, kartokite testą dar du kartus. Žmogaus raumenų jėga su amžiumi mažėja, nuo 35 metų įprastai kasmet prarandama po 1–2 proc. ankstesnės jėgos. Vėlesniame amžiuje itin išauga sarkopenijos – raumenų nykimo ligos – pavojus. Sulaukus 65 metų jos rizika siekia 14 proc. o po 80-ojo gimtadienio – 53 proc. Ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje žmogus taip pat ima prarasti lankstumą, o gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ženkliai prastėti ima maždaug nuo 55 metų. Tinkama kūno priežiūra Kodėl tai svarbu? Suprastėjusi pusiausvyra lemia dažnesnius kritimus ir įvairius lūžius. „Pagrindinė kritimų priežastis – prasta žmogaus fizinė forma“, – tikina tyrimo vadovas ir Rio de Žaneiro Sporto medicinos klinikos tyrimų direktorius Claudio Gil Araujo. Taigi, ilgesnį gyvenimą bent iš dalies nulemti gali gera fizinė forma. Tačiau, C.Araujo teigimu, sportuojantys žmonės nepakankamai dėmesio skiria savo pusiausvyrai, o prie to prisideda kūno rengybos industrija. „Nueikite į bet kurį didelį sporto klubą. Ten rasite žmonių, kurie lieja prakaitą ant bėgimo takelių ir tų, kurie kilnoja didelius svorius“, – pastebi C.Araujo. Tačiau, kiek žmonių rūpinasi savo pusiausvyra ir lankstumu? „Laikysenos pratimus žmogus nesunkiai gali atlikti namuose. Tačiau tuomet sporto rengybos industrija neturi iš ko uždirbti“, – paaiškina C.Araujo.

Pusiausvyros išlaikymas yra žmogaus gebėjimo judėti, kuris reikalauja net kelių fiziologinių sistemų įsitraukimo, pagrindas. Tai yra esminis ilgaamžiškumo elementas, gerai dokumentuotas ankstesniuose tyrimuose. Trumpos mankštos nauda „Šis tyrimas papildo anksčiau atliktus darbus, kurie parodė, kad trumpi ir paprasti fiziniai testai gali įspėti apie prastėjančią vyresnių žmonių sveikatą“, – teigia Alabamos unisversiteto (JAV) profesorius Thomasas Bufordas. Pasak jo, testų rezultatai yra puikus bendros žmogaus sveikatos būklės atspindys. „Šie testai gali būti naudingi, tačiau kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atsargiai, o žmogus neturėtų reaguoti jautriai, jei jam nepavyksta atlikti atskirų užduočių“, – sako T.Bufordas. Nepaisant to, jo manymu, derėtų įvairiomis priemonėmis skatinti vyresnius žmonius palaikyti fizinę formą. Savaime suprantama, senjorai neturėtų plūktis sporto salėje. Tačiau trys 10 minučių treniruotės (ypač intensyvios) per savaitę turėtų padėti, sako C.Araujo. „Jei vadovaujatės sveiku protu, klausote savo kūno ir progresuojate lėtai, pratimai yra labai saugūs net ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako jis. „Tą patį pratimą pakartoti 6 ar 8 kartus dideliu intensyvumu yra daug geriau nei 10 ar 15 pakartojimų daug mažesniu intensyvumu“, – priduria C.Araujo. Tiesa, pasak jo, vien pusiausvyros treniruočių nepakaks sveikesniam ir ilgesniam gyvenimui. Fizinį pasirengimą sudaro aerobiniai ir neaerobiniai – raumenų jėgos, lankstumo, pusiausvyros ir kūno struktūros – elementai. 

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą