Stresas – dažnas palydovas mūsų kasdienybėje

Gyvename amžiuje, kai gyvenimo tempas labai spartus, veiklų begalybė ir vos spėjame suktis. Pastovus skubėjimas, darbų darymas paskutinę sekundę, poilsio trūkumas dažnai labai stipriai paveikia organizmą. Neretai papuolame į situaciją, kurioje nesijaučiame gerai, tokie įvykiai ir sukelia stresą.

 Stresas? Kas tai?

 Stresas – tai organizmo apsauginė reakcija į nepalankius veiksnius. Nedidelis jo kiekis gali paskatinti mus veikti, paaštrinti protą ir reakciją. Kai stresas patiriamas dažnai, jis gali sutrikdyti gyvenimo ritmą ir sukelti fizinių sveikatos sutrikimų.

 Kiekvienas žmogus nevienodai reaguoja į įvairias gyvenimo situacijas, todėl stresines reakcijas kiekvienam iš mūsų gali iššaukti skirtingos situacijos. Viskas priklauso nuo mūsų asmeninių savybių, aplinkos sąlygų, kaip buvome auklėti ir pan. Todėl kas sukelia stresą vienam, gali būti visiškai normali ir įprasta situacija kitam.

 Viena dažniausių situacijų – stresas darbe. Priežastys gali būti įvairios, pvz.:

 Darbo krūvis

Ribota sprendimų laisvė
Palaikymo trūkumas
Dažni vienokie ar kitokie pasikeitimai darbe
Neaiškios pareigybės
Pavojingos darbo sąlygos
Baimė netekti darbo
Mažas darbo užmokestis

Streso požymiai

 Stresas gali pasireikšti įvairiai. The American Institute of Stress išskiria apie 50 streso požymių.

Kai kurie jų fiziniai kiti – psichologiniai.

 Fiziniai:

Galvos, kaklo, nugaros skausmas, raumenų spazmai
Mikčiojimas
Viso kūno arba tik atskirų dalių, pvz.: rankų drebėjimas
Gausus prakaitavimas
Peršalimai, susilpnėjusi imuninė
Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
Nemiga
Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
Krūtinės skausmas ir t.t.

Psichologiniai:

Sutrikusi koncentracija, produktyvumas
Užmaršumas, nesiorientavimas
Padidėjęs dirglumas, irzlumas
Vienišumo jausmas
Sutrikę komunikacijos įgūdžiai
Noro bendrauti praradimas
Padidėjęs įtarumas
Perdėtas reagavimas į smulkmenas ir t.t.

Streso valdymas

Užsiimkite fizine veikla. Ji ne tik gerina mūsų organizmo būseną, bet gali ir sumažinti stresą. Sportas gali padėti atsipalaiduoti po įtemtos darbo dienos.
Kvėpavimo pratimai. Tinkama kvėpavimo technika gali labai pagelbėti kontroliuojant savo emocinę būseną.
Nebijokite pasakyti „ne“.
Tinkamai maitinkitės. Pilnavertė mityba padeda išvengti staigių energijos lygio pokyčių, kas pagelbėja kontroliuojant emocijas.
Raskite žmogų su kuriuo galite pasikalbėti. Emocijų kaupimas naudos neatneš, o neigiamų jausmų atsikratymas, pokalbis su artimu žmogumi gali nuraminti ir padėti pažvelgti į situaciją kitaip.
Užsiimkite veikla, kuri jums patinka. Tai darydami jausitės gerai, o tai leis bent akimirkai pamiršti situacijas kurios jums kelia nerimą.
Klauskite, jeigu neaišku. Nebijokite klausti jeigu neaiški jums paskirta užduotis, taip išvengsite nereikalingo streso.

Rūpinkitės savo sveikata. Esant poreikiui kreipkitės į jums galintį padėti specialistą.

AVSB informacija