Pagarba paaukojusiems gyvybes už tautos laisvę ir Lietuvos valstybės nepriklausomybę

Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų seniūnijoje 2021 m. rugsėjo 11 d. vyko Lietuvos partizanams pagerbti skirtas renginys, kuriame dalyvavo ir gausus būrys alytiškių: patriotiški ir pilietiški Dzūkijos sostinės gyventojai, vadovaujami Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Povilo Labuko, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau – LPKTS) nariai, vadovaujami šios organizacijos Alytaus filialo valdybos pirmininkės Stasės Tamašauskienės ir jos pavaduotojo Romualdo Požėros, Alytaus Putinų gimnazijos jaunieji šauliai ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistai, vadovaujami Putinų gimnazijos fizinio ugdymo mokytojo metodininko, jaunųjų šaulių klasių kuratoriaus Gintaro Kličiaus. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas, Lietuvos partizanų pagerbimo renginių iniciatorius ir organizatorius Kastytis Pavilonis su žmona Rūta.
Renginys prasidėjo Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje šv. Mišiomis už žuvusius Lietuvos partizanus, kovojusius Dainavos apygardos Šarūno rinktinėje, veikusioje Lazdijų krašte. Šv. Mišias aukojo Seirijų ir Krikštonių parapijų klebonas kan. Vytautas Prajara, ypatingą dėmesį jis skyrė 1951 m. vasario 6 d. Bestraigiškės miške žuvusiems 7 partizanams. 

Po šv. Mišių, plazdant Lietuvos valstybės vėliavai (Trispalvei), Lietuvos valstybės istorinei vėliavai (su Vyčiu) ir organizacijų vėliavoms, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Labukas, LPKTS Alytaus filialo valdybos pirmininkė Stasė Tamašauskienė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto vedėjas Dalius Mockevičius padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakeles prie paminklo Lazdijų krašto partizanams, pastatyto Seirijuose, kitoje plačios gatvės pusėje prieš bažnyčią. 

Renginys tęsėsi Bestraigiškės miške, Paserninkų kaimo apylinkėse, Lietuvos partizanų žūties vietoje. Čia 1951 m. vasario 6 d. žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai, apygardos teismo pirmininkas ir taip pat Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, šios rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranas Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, partizanai Antanas Vailionis-Tėvas, Vytautas Vaivada-Garsas ir Juozas Žilionis-Strazdas. Manoma, kad šie Lietuvos partizanai, kovoję už lietuvių tautos laisvę ir Lietuvos valstybės nepriklausomybę, buvo išduoti, apsupti sovietinių okupantų karių, matydami savo beviltišką padėtį (nebuvo galimybių prasiveržti iš apsupimo), nusprendė gyvi nepasiduoti ir pagal savo vado komandą nusišovė. Žuvusiųjų kovotojų palaikai buvo niekinti Lazdijų r. Šlavantų  miestelyje, paskui dalis palaikų sumesti į pelkę, kita dalis – į šulinius. Kur šiuo metu yra žuvusiųjų palaikai, nėra žinoma. Vienintelis Juozas Žukas-Gulbinas liko gyvas, bet stipriai susižalojo. Jis buvo paimtas į nelaisvę ir nuteistas. Po įkalinimo į savo tėviškę negrįžo. 

Renginį gražiai vedusi Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Laima Bielevičienė pakvietė žuvusiųjų mūsų tautos didžiavyrių atminimą pagerbti tylos minute. 

Vyčio kryžiaus formos marmurinį atminimo ženklą, pastatytą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro užsakymu pirmiau minėtų Lietuvos partizanų žūties vietoje, pašventino Seirijų ir Krikštonių parapijų klebonas kan. Vytautas Prajara. Pagerbdami Lietuvos partizanų atminimą, renginio dalyviai sugiedojo „Tautišką giesmę“. 
Prie Vyčio kryžiaus formos marmurinio atminimo ženklo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Žinoma seirijiškė, Lietuvos partizanų atminimo įamžinimo iniciatorė, pagerbimo renginių organizatorė ir vedėja Nijolė Ona Lepeškienė viešai kalbino Janiną Baigienę (mergautinė pavardė Ajauskaitė), Lietuvos partizanų ryšininkę, laisvės kovų dalyvę. Šalia buvo ir Onutė Savukynienė (mergautinė pavardė Grušauskaitė), garsiojo Lietuvos partizanų vado Antano Grušausko-Siaubo dukra.

Gražias ir prasmingas kalbas pasakė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Labukas, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkas, ats. majoras Dalius Sinkevičius, šioje vietoje žuvusio Lietuvos partizano Antano Vailionio-Tėvo anūkė Rūta Gadliauskienė (mergautinė pavardė Stabingytė). Ji teigė, kad Lietuvos valstybės jos seneliui skirtas aukščiausias kovinis apdovanojimas – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius – perduotas saugoti ir eksponuoti Veisiejų krašto muziejui (Lazdijų krašto muziejaus padaliniui) ir jį gali pamatyti visi norintys.

Renginyje skambėjo „Kupolės“ folkloro ansamblio iš Kauno atliekamos tautinės ir patriotinės dainos.

Alytiškiai viešai padėkojo Antanui Tumosai, Lietuvos partizano Antano Vailionio-Tėvo krikštasūniui, kurio motina Monika Tumosienė (mergautinė pavardė Vailionytė) – šio partizano sesuo, už rūpinimąsi Lietuvos partizanų atminimo įamžinimu (Vyčio kryžiaus formos marmurinio atminimo ženklo ir informacinio stendo pastatymu, renginio organizavimu) padovanojo jam įrėmintą Vytį, alytiškio režisieriaus Arvydo Kinderio sukurtą dokumentinį-vaidybinį filmą „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (DVD diską), Nijolės Gaškaitės knygą „Pasipriešinimo istorija. 1944–1953 metai“, albumą „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“. 

Renginys užbaigtas Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos renginių salėje, kur vyko gražus „Kupolės“ folkloro ansamblio iš Kauno koncertas, Lazdijų rajono savivaldybės atstovai padėkojo folkloro ansambliui „Kupolė“ už dalyvavimą Lietuvos partizanų pagerbimo renginyje ir padovanojo paveikslą.

Renginio dalyviai dar turėjo galimybę maloniai pabendrauti prie Lazdijų rajono savivaldybės paruošto vaišių stalo.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus informacija