Aplinkos ir sveikatos rizikos, poveikio ir naudos vertinimo politikos gairės bei priemonės

 

2017 m. spalio 18–19 d. Kaune įvyko Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono biuro, PSO atstovybės Lietuvoje kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru organizuotas seminaras „Aplinkos ir sveikatos rizikos, poveikio ir naudos vertinimo politikos gairės bei priemonės“.
Seminaras surengtas vykdant Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir PSO Europos regiono biuro programą „Transportas, sveikata ir aplinka“ (toliau – Europos programa „Transportas, sveikata ir aplinka“), kurios įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-830/D1-577/3-293 sudaryta Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ koordinavimo grupė, bei siekiant užtikrinti tarptautinio PSO Sveikų regionų tinklo 23-iojo metinio pasitarimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 22–23 d. Raudondvaryje ir Kaune (sveikatą stiprinančiame Kauno regione), bei Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ tarptautinio seminaro „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, vykusio 2014 m. rugsėjo 24–25 d. Kaune, metu prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą.
Seminare dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jo departamentų, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, privačių poveikio visuomenės sveikatai vertinimą atliekančių įmonių bei akademinės visuomenės atstovai.
Visuomenės sveikatos ir kiti specialistai, atsakingi už su sveikata susijusius klausimus, sustiprino gebėjimus vertinti aplinkos sveikatos riziką ir jos veiksnius platesniame poveikio visuomenės sveikatai (PVSV), poveikio aplinkai (PAV) bei strateginių pasekmių aplinkai (SPAV) vertinimo kontekste.
Seminare pranešimus skaitė bei poveikio sveikatai vertinimo priemones, kuriomis mokymo tikslais buvo analizuojami Lietuvos ir Kauno miesto duomenys, pristatė PSO ekspertai.
Seminare aptartos temos:
• pagrindinės PVSV ir aplinkos sveikatos vertinimo gairės, sąvokos, metodai;
• Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., PSO Europos sveikatos politikos „Sveikata 2020“ bei Ostravos deklaracijos dėl aplinkos ir sveikatos, priimtos 6-osios Aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos metu 2017 m. birželio mėn., nuostatos;
• geografinių informacijos sistemų (QGIS) naudojimas poveikio vertinimui;
• oro taršos poveikio sveikatai vertinimo priemonė AirQ+, skirta ilgalaikės ir trumpalaikės oro taršos poveikio sveikatai kiekybiniam vertinimui tam tikroje populiacijoje;
• integruota darnaus transporto ir sveikatos vertinimo priemonė (angl. Integrated Sustainable Transport health Assessment Tool – iSTAT), skirta įvertinti fizinio judėjimo naudą sveikatai ir važiavimo motorinio transporto priemonėmis įtaką žmonių mirtingumui ir sergamumui, ekonominių išteklių taupymui.

Pagal PSO Europos regiono politiką ir strategiją „Sveikata 2020“, poveikio sveikatai vertinimas ir sveikatos aspektų integravimas atliekant teisinio reguliavimo poveikio aplinkai vertinimą gali atlikti lemiamą vaidmenį, palaikant sveikatos ir kitų sektorių sprendimus priimančius asmenis sprendžiant poveikio sveikatai ir nelygybės klausimus.
Politikos, planų, projektų ir kitų priemonių galimam poveikiui įvertinti buvo parengti instrumentai, skirti padėti sprendimus priimantiems asmenims (ekspertams, vietos ir nacionalinę politiką formuojantiems asmenims bei kitiems suinteresuotiems asmenims) sprendžiant poveikio sveikatai mažinimo problemas. Šie instrumentai bei vertinimo rezultatai gali tapti atspirties tašku siekiant darnaus vystymosi tikslų, kuriant ar formuojant politikos kryptis ar priemones, skirtas apsaugoti žmonių sveikatą.

Seminaro dalyviai interaktyviai supažindinti su aplinkos ir sveikatos vertinimo priemonių metodologijomis, nauda bei praktiniu taikymu Lietuvoje. Daug dėmesio skirta šių priemonių išbandymui atliekant praktines užduotis.
Aplinkos oro taršos našta visuomenės sveikatai didžiulė: Europoje kasmet 491 000 priešlaikinių mirčių siejama su aplinkos oro tarša (1 mirtis, tenkanti 1000 žmonių), prarandama 5,5 mln. gyvenimo metų. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2012 m. Lietuvoje su aplinkos oro tarša buvo siejama 2400 mirčių.
Seminaro metu PSO ekspertas Joseph Spadaro pateikė išsamius oro taršos poveikio sveikatai vertinimus, atliktus naudojant Kauno miesto ir Lietuvos duomenis. Pagal jo pateiktą kietųjų dalelių KD2,5 naštos sveikatai vertinimą, Kauno mieste, esant dabartinei KD2,5 metinei vidutinei koncentracijai 19 μg/ m3, dėl KD2,5 ekspozicijos gyvenimo trukmė sumažėja 0,57–1,2 metų. Sumažinus KD2,5 taršos lygį iki PSO rekomenduojamo (10 μg/m3), gyvenimo trukmė pailgėtų 6 mėn.
Taip pat seminaro dalyviai supažindinti su gyvenimo trukmės apskaičiavimu įvertinus neįgalumą (DALYs). Šis įrankis yra AirQ + priemonės papildoma programa.

Seminaro metu daug dėmesio skirta neigiamo transporto sukeliamos taršos poveikio sveikatai vertinimui. Patikima, efektyvi ir pigi transporto sistema būtina socialinei plėtrai ir ekonomikos augimui. Dėl augančios transporto paklausos padidėjo miesto spūstys, padaugėjo eismo įvykių nulemtų sužalojimų ir mirčių, didėja aplinkos tarša ir priklausomybė nuo naftos importo. Transportas yra pagrindinis miesto oro kokybės blogėjimo veiksnys, dėl kurio didėja smulkių kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių koncentracija, o netiesiogiai – ir ozono susidarymas. Šie teršalai daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Taip pat PSO ekspertas Joseph Spadaro pristatė naudojant iSTAT priemonę apskaičiuotą transporto intervencinių priemonių naudą sveikatai Kauno mieste. Ši priemonė leidžia įvertinti naudą sveikatai, atsirandančią dėl oro taršos emisijų mažėjimo, dėl fizinio aktyvumo padidėjimo bei išmetamos anglies emisijų sumažėjimo. Ekspertas rezultatus pateikė pagal skirtingus scenarijus (modalinio perkėlimo gerinimas, kuro efektyvumo didinimas, transporto paklausos mažėjimas, transporto sektoriaus dekarbonizavimas, aktyvaus transporto skatinimas). Priemonė leidžia apskaičiuoti ne tik naudą sveikatai, bet ir ekonominę naudą.

Diskusijų metu aptartos galimybės Lietuvoje pritaikyti pristatytas priemones bei galimi su tuo susiję iššūkiai.

Seminaras organizuotas įgyvendinant PSO Europos regiono biuro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dvimetę 2016–2017 m. bendradarbiavimo sutartį.


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą