Ekspertė: kiekvienas pradinukas turėtų išmokti ne tik skaityti, bet ir plaukti

Pradinėse klasėse vaikus mokome skaityti, rašyti, skaičiuoti, atrasti gamtos paslaptis. Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) vykdomo „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projekto vadovė Milda Šeibokaitė sako, kad tarp šių gebėjimų turėtų būti ir plaukimas. Šis įgūdis gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir suteikia vaikui daugiau pasitikėjimo, fizinio ir psichologinio tvirtumo. Dėl to jau 10 metų projektu siekiama galimybes išmokti plaukti suteikti visiems šalies vaikams. Vien šiemet programos dėka plaukimo įgūdžius įgijo 6500 antrokų. Daliai jų plaukimo pamokas finansuoja lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“.

Plaukimo pamokos – ir atokesnių regionų vaikams

Nors „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ projektas per dešimt metų savo apimti išaugo net keletą kartų, tačiau be privataus verslo paramos daliai vaikų, gyvenančių atokesniuose rajonuose, plaukimo pamokos vis dar būtų neprieinamos.

„Labai svarbu, kad galimybę nemokamai išmokti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje turėtų vaikai ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Kaip žinia, būtent čia dažnai pritrūksta lėšų vaikų popamokinei veiklai, užimtumui. Dėl to, kai kalbame apie tokius svarbius, nelaimių išvengti padedančius įgūdžius kaip plaukimas, resursų neturėtų pristigti. Prisidėdami prie šios svarbios programos norime padėti ugdyti vaikų gebėjimus, kurie yra esminiai mažinant nelaimingų atsitikimų vandenyje skaičių. Kartu tokiu būdu skatiname fizinį pradinukų aktyvumą, savarankiškų ir pasitikinčių savimi asmenybių ugdymą“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Jau trečius metus „Maximos“ remiamo projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ dėka 6500 antrokų visoje Lietuvoje šiemet 32 plaukimo pamokų kurso metu išmoks plaukti ant pilvo ir nugaros, įgis saugaus elgesio vandenyje pagrindus.

Prie vandens pratinti reikia kuo anksčiau

M. Šeibokaitės teigimu, vaikų mokymas plaukti yra viena efektyviausių skendimų prevencijos priemonių, kuriai Vakarų valstybėse yra skiriamas itin didelis dėmesys.

„Pratinti vaikus prie vandens reikėtų kuo anksčiau, tai yra – dar kūdikystėje. Tačiau svarbu, kad tai būtų daroma tinkamai – su pasitikėjimu, neskubant ir neišgąsdinant vaiko, nesukeliant vandens baimės. Jei vaikas yra fiziškai aktyvus ir imlus naujiems dalykams, mokytis plaukti jis jau gali pradėti nuo 3-4 metukų. Tiesa, techniškai plaukti pradedama mokyti tik nuo 5 metų amžiaus. Visi vaikai iki 8-9 metų amžiaus jau turėtų turėti bent tam tikrus plaukimo įgūdžius. Tam reikia gerinti baseinų infrastruktūrą ir profesionalių plaukimo pamokų prieinamumą“, – sako M. Šeibokaitė.

Svarbus tėvų padrąsinimas

Anot M. Šeibokaitės, plaukimo pamokos vaikams sutiekia ne tik plaukimo gebėjimus, bet ir lavina jų koncentraciją, ugdo pasitikėjimą savo jėgomis, moko siekti tikslo, gerina fizinę ir psichologinę būklę, suteikia asmeninės higienos įgūdžių. Tačiau tam, kad vaikas gautų visapusišką naudą, reikia ir tėvų palaikymo.

„Tiek patys vaikai, tiek juos į baseiną atvedę tėvai, neretai turi tam tikrų baimių, nepasitikėjimo. Prie vandens nepratę vaikai dažnai bijo panerti po vandeniu ar apskritai lipti į vandenį, išsigąsta, kai vandens patenka į akis. Nauji, nepatirti dalykai vaikui visuomet kelią tam tikrą stresą. Prie jo dažnai prisideda ir tėvai, kurie kartais nesąmoningai, galbūt vedini savų baimių neretai prigąsdiną vaiką. „Žiūrėk, nepaskęsk“ ir panašūs patarimai gali sukelti vaikui nesaugumo jausmą, tuomet jis bijo atlikti tam tikrus pratimus, bandyti plaukti. Dėl to tėvai vaikus turėtų padrąsinti, apie saugumą vandenyje kalbėti ramiai, nebauginant“, – tėvų daromas klaidas įvardija M. Šeibokaitė.

Prevencija veikia

Statistika rodo, kad Lietuvoje per metus nuskęsta apie 100-150 žmonių – iš jų 10-15 sudaro vaikai. Prieš dešimtmetį ši statistika buvo dar liūdnesnė – per metus vanduo pasiglemždavo po pilną klasę (apie 30) vaikų. Tai rodo, kad skendimų prevencija mokant vaikus plaukti iš tiesų veikia. Vis tik M. Šeibokaitės teigimu, dar turime vytis kitas Vakarų valstybes, kur vaikų mokymo plaukti programos turi gilias tradicijas ir išvystytą infrastruktūrą.

„Nors su rėmėjų pagalba pasiekėme rekordinį skaičių vaikų, kurie galės gauti nemokamas plaukimo pamokas, tačiau jų poreikis yra gerokai didesnis. Tik maždaug penktadalis antrokų Lietuvoje gali dalyvauti „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ programoje. Sudėtingiausia situacija, žinoma, yra atokesniuose regionuose, kur infrastruktūra yra menkiau išvystyta, o vaikus iki baseinų reikia vežti didelius atstumus. Dėl to privataus verslo indėlis plečiant programą į tokias Lietuvos vietas yra labai svarbus“, – sako M. Šeibokaitė.