Darbo rinkos transformacijos: ieškodami specialistų darbdaviai pasitelkia vis daugiau priemonių

Lietuvos darbdaviams vis garsiau kalbant apie nelengvas talentų paieškas, darbuotojų atrankos specialistai pastebi, kad norėdami sėkmingiau konkuruoti dėl trūkstamų protų verslininkai pasitelkia vis platesnį priemonių arsenalą. Šiandienos verslo atstovai gerokai įdėmiau nei ankstesniais laikais studijuoja potencialių komandos narių kasdienius pomėgius ir mėgina iš anksto užtikrinti jų artimiausios ateities poreikius.

Apie tai kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai, bene pirmieji tampantys tokių pokyčių fiksuotojais.

„Pagal naujų biurų pastatų nuomininkų pageidavimus galime gana tiksliai nupiešti Vilniaus verslo bendruomenės dinamiką ir pasakyti, kokios įmonės labiausiai linkusios augti bei kokius reikalavimus darbo vietoms kelia jų specialistai“, – teigia bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Paklausiausius vilioja ne vien atlyginimu

Bendrovės „Cvonline.lt“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad šiuo metu mūsų šalyje paklausiausia specialybė yra programuotojai arba taip vadinami IT projektų vystytojai. Sostinėje taip pat nuolat auga paslaugų ir aptarnavimo centrų specialistų poreikis, ypatingai – finansų srities. Šių profesijų atstovai dažnu atveju verčia darbdavius ieškoti būdų, kaip suvilioti talentus ne vien tik solidžiu atlygiu.

„Tai yra labiausiai geidžiami specialistai ir matome tendenciją, kad jų reikia vis daugiau. Galime drąsiai sakyti, kad tas poreikis nenuslūgs ir artimiausiais metais“, – sako R. Karavaitienė.

Specialistės teigimu, viliodami paklausiausių specialybių atstovus darbdaviai analizuoja jų gyvenimo būdą, pomėgius ir mėgina darbo vietas organizuoti taip, kad kuo mažiau dalykų nukreiptų talentų dėmesį nuo minčių apie darbo projektus. R. Karavaitienė sako, kad dažnu atveju trokštamų specialistų poreikiai yra ganėtinai panašūs.

„Tai maždaug 25-35 metų amžiaus specialistai su aukštuoju išsilavinimu, mokantys užsienio kalbas, žingeidūs ir aktyvų gyvenimą propaguojantys žmonės. Ieškodami darbo jie, žinoma, visų pirma orientuojasi į patrauklų atlyginimą, o tuomet jiems labai svarbios geros darbo sąlygos – ką gali suteikti biuras. Tuomet svarbios tampa ir tokios aplinkybės, kaip sporto klubas šalia, kažkokios pramogų ir poilsio zonos, kad būtų geresnės galimybės derinti asmeninį gyvenimą, pramogas su darbu. Tokie specialistai nori darbą padaryti, bet ir turėti galimybių surasti pakankamai laiko sau“, – atskleidžia R. Karavaitienė.

Jos teigimu, suprasdami tokius potencialių darbuotojų poreikius, darbdaviai ėmėsi vilioti juos „aktyvuodami“ būtent šias sritis.

„Dabar gera darbo vietos aplinka pateikiama kaip privalumas, išskirtinumas ir taip bandoma patraukti būsimų darbuotojų dėmesį. Akcentuojami tokie dalykai, kaip pramogų, poilsio zonos, įvairūs žaidimai darbo vietose, o už jų ribų – geras maitinimo įstaigų pasirinkimas, sporto klubai ir kitos paslaugos“, – pastebi R. Karavaitienė.

L. Savickas sako, kad šioje vietoje darbdaviams į pagalbą suskumba darbo rinkos tendencijas labai greitai perimantys biurų vystytojai. Todėl norint suprasti, ko nori darbuotojai, tereikia pasižiūrėti, kokius reikalavimus patalpoms kelia jų nuomininkai.

„Pavyzdžiui, kurdami „Paupio“ verslo kvartalą iškart apsibrėžėme, kad per keletą minučių pasiekiamų maitinimo įstaigų gausa aplink biurą yra vienas iš svarbiausių dalykų darbuotojams. Tuomet pageidautinos įvairios pramogos, kultūrinis gyvenimas, kasdienių paslaugų įstaigos, parduotuvės, galimybė pasportuoti ar tiesiog pasivaikščioti – šiuolaikiškam ofisui senamiestyje tiesiog neišvengiami atributai“, – vardija L. Savickas.

Ateities tendencijų užuomazgas galime matyti jau dabar

Specialistai pastebi, kad besikeičiantys darbo modeliai jau netolimoje ateityje iš nišinių reikalavimų suformuos visą specifinių poreikių rinką, kurios užuomazgas galime pamatyti dabar.

„Biurai po truputį ims keistis dėl daugėjančių darbo formų. Gali būti, kad ateityje bus daug mažiau etatinių darbuotojų. Yra daug ženklų rodančių, kad netolimoje ateityje bus gerokai populiaresnis projektinis darbas, kai specialistų komanda surenkama konkrečiai užduočiai atlikti. Daugės tokių darbo formų, kuriose laisvas darbo grafikas. Taip dirbdami darbdaviai turės nuolat kintantį poreikį biurų erdvėms ir ieškos lanksčių patalpų, galimybių kurti mobilias darbo vietas“, – prognozuoja R. Karavaitienė.

L. Savicko teigimu, šių tendencijų kryptį patvirtina ir faktas, kad nekilnojamojo turto vystytojai joms ėmė ruoštis iš anksto.

„Vilniuje mes šiuo metu jau turime kitą panašų reiškinį – sparčiai besivystančią startuolių kultūrą, kuri įmonių biurams formuoja labai panašius reikalavimus: be šiuolaikiškos įrangos ir senamiesčio lokacijos, patalpos turi būti lengvai transformuojamos, numatant atviro tipo erdves ir integruojant multifunkcines socialines zonas. Pavyzdžiui, bendravimo zona reikalui esant turėtų tapti susirinkimams, idėjų generavimui tinkama erdve. Tokias sąlygas mums jau dabar diktuoja „Paupyje“ kitąmet įsikursiančios įmonės“, – pavyzdžius pasakoja L. Savickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis gyvenamųjų būstų populiarumas Vilniaus centre taip pat sukelia sinerginį efektą darbo erdvėms. Vilniečiai vertina tiek dirbant, tiek gyvenant centre sutaupomą laiką, buvimą šalia pagrindinių kultūrinių įvykių, pilnavertę infrastruktūrą.

„Vasarą pietus galima valgyti jaukioje kavinėje lauke ar nueiti pasivaikščioti prie Vilnelės. Dviračiams, paspirtukams – gausybė takų. Vaikų darželiai, būreliai, poliklinikos – čia pat. O visą sutaupytą kelionėms per miestą laiką galima skirti prasmingesniems, mėgstamiems užsiėmimams“, – skaičiuoja L. Savickas.