Lapkričio 18-oji – Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena

Keliai turi savo istorijas

Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena kasmet minima trečiąjį lapkričio sekmadienį nuo 1993 metų Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacijos „Road Peace“ iniciatyva. Šiemet tai – lapkričio 18 d. Ji skiriama atminti milijonus žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų pasaulio keliuose, palaikyti jų artimuosius, šeimas, draugus ir bendruomenes. Tai diena, kai galime išreikšti dėkingumą eismo įvykių metu pagalbą teikiančioms tarnyboms, policijos pareigūnams, medicinos personalui ir ugniagesiams gelbėtojams, kurie kasdien susiduria su eismo įvykiais ir kovoja dėl žmonių gyvybių. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kasmet primindamas apie šią dieną, nori pabrėžti, kad kaip ir daugelio visuomenės sveikatos problemų, taip ir eismo įvykių galima IŠVENGTI. Tokios sąvokos kaip nelaimingas atsitikimas nėra. Jei būtų laikomasi visų prevencinių saugos priemonių, daugelis eismo įvykių tiesiog neįvyktų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo 2018 m. pradžios iki rugsėjo mėn. buvo užregistruota 2390 eismo įvykių, kurių metu žuvo 128 žmonės ir 2815 buvo sužeista. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, keliuose žuvo 6,6 proc. mažiau žmonių, tačiau sužeista buvo 7,6 proc. daugiau. 1679 eismo įvykius sukėlė vairuotojai, 139 – pėstieji, o 128 – dviratininkai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 156 eismo įvykius, pražudė 15 žmonių ir sužeidė 205 žmones. 11 žmonių pražudė asmenys, neturintys teisės vairuoti. Beveik pusė iš jų tai padarė būdami neblaivūs. Šiemet Lietuvos keliuose žuvo 5 vaikai, iš kurių 1 buvo pėsčiasis.
Pasaulyje kasmet keliuose miršta maždaug 1,25 milijono žmonių. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, apie 90 proc. mirčių keliuose įvyksta būtent jose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių nuo 15 iki 29 metų amžiaus. Eismo įvykiai susiję su maždaug 3 proc. BVP netekimu, o žemo ar vidutinio išsivystymo šalyse šis nuostolis gali siekti net iki 5 proc. BVP. Mirtingumo rodiklis eismo įvykių metu taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Europoje šis rodiklis yra mažiausias, Afrikoje – didžiausias.
Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų – saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidas. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos galėtų kompensuoti jos nesuveikimą ir apsaugotų eismo dalyvius.

2019 metais Kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną siekiama atkreipti dėmesį į:
Greičio viršijimą

Važiavimo greičio apribojimai taikomi daugelyje valstybių, siekiant nustatyti maksimalų leistiną greitį, kuriuo transporto priemonės gali važiuoti tam tikrose kelio atkarpose, nepažeisdamos galiojančių kelių eismo taisyklių. Važiavimo greičio apribojimai gali skirtis, tam tikrose kelio atkarpose greitis gali būti neribojamas. Greičio apribojimus paprastai nustato valstybinė įstatymų leidžiamoji ar regioninė vykdomoji valdžia, o jų laikymąsi prižiūri valstybinė ar regioninė policija ir (arba) teisminės institucijos. Pirmą kartą maksimalus leistinas važiavimo greitis (16 km/h) buvo įvestas Didžiojoje Britanijoje 1861 metais. Didžiausias leistinas važiavimo greitis pasaulyje siekia 140 km/h. Vokietijos greitkeliai, kuriuose eismas nėra labai intensyvus, garsėja tuo, kad jais važiuojančioms transporto priemonėms nėra taikomi privalomi greičio apribojimai.
Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tai problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys.

Kelių infrastruktūrą
Kelių infrastruktūros saugumas lemia eismo įvykių dažnumą ir jų pasekmių rimtumą. Takelis pėstiesiems, saugios šalikelės, atskirtos priešpriešinio eismo juostos, atskiros juostos dviratininkams ir motociklininkams, saugios sankryžos ir tinkamas greičio apribojimų nustatymas gali tapti takoskyra tarp gyvenimo ir mirties.
Saugos diržų naudojimą
Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad motorinėse transporto priemonėse būtų įtaisyti saugos diržai, o jose važiuojantys asmenys būtų juos užsisegę. Įstatymus, reikalaujančius, kad transporto priemonėse būtų saugos diržai, dažnai papildo įstatymai, numatantys privalomą jų segėjimą, kas padeda išgelbėti tūkstančius gyvybių kelyje. Skirtingose šalyse taikomi skirtingi saugos diržų segėjimą reglamentuojantys įstatymai.
Vaikų sėdėjimo kėdutes
Motorinėse transporto priemonėse vežami vaikai turi būti kaip įmanoma saugesni. To siekiant labai svarbu, kad tėvai iš visų įmanomų šaltinių gautų aiškius ir nuoseklius nurodymus, kaip užtikrinti vaiko saugumą automobilyje.
Naudojimąsi telefonu
Trumpųjų SMS žinučių rašymas vairuojant – vis labiau populiarėjanti tendencija, it epidemija plintanti daugelyje šalių ir tampanti bene daugiausiai gyvybių nusinešančiu įpročiu kelyje. Vairuotojai mano, kad jie gali rašyti žinutes telefonu ir tuo pačiu metu saugiai vairuoti, tačiau skaičiai nemeluoja. Trumpųjų žinučių rašymo vairuojant rezultatai:
1. 1 600 000 eismo įvykių per metus;
2. 330 000 sužeistųjų per metus;
3. 11 žuvusių paauglių KASDIEN;
4. beveik 25 proc. VISŲ eismo įvykių priežastis.
Rašant žinutes ir vairuojant tikimybė sukelti eismo įvykį yra maždaug 6 kartus didesnė nei vairuojant apsvaigus. Rašant žinutes gebėjimas valdyti transporto priemonę panašus į vairavimą išgėrus 4 bokalus alaus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija