Alytuje – apie 72 ha valstybinių miškų statuso keitimas: STT įžvelgia korupcijos rizikų

Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Vyriausybės nutarimo projekto antikorupcinį vertinimą ir pateikė pastabų dėl siūlymo savivaldybėms keisti valstybinių miškų statusą. Tarp savivaldybių, kurioms aktualus šis projektas, yra ir Alytaus miestas.

Vyriausybės nutarimo projektu siūloma pritarti Alytaus, Kauno, Palangos miestų, Raseinių ir Utenos rajonų savivaldybėms patikėjimo teise perduotų miestų teritorijose esančių miškų pertvarkymui.

STT nustatė, kad siūlomi sprendimai gali kelti korupcijos rizikas, nes projekte nėra pakankamai pagrįstas konkrečių valstybinio miško žemės plotų poreikis, sprendimų būtinybė, proporcingumas ir alternatyvų nebuvimas.

Projektu numatoma apie 138 hektarus valstybinės miško žemės paversti kitomis naudmenomis. Tokiu būdu būtų siekiama įrengti infrastruktūros objektus, takus, želdynus, sporto ir laisvalaikio erdves, saulės elektrinę bei kitus objektus.

Atliekant antikorupcinį vertinimą, daug dėmesio skirta didelės apimties miško žemės pertvarkymui Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse. Alytaus miesto savivaldybėje kalbama apie maždaug 72 hektarus, Utenos rajono savivaldybėje – apie 57 hektarus valstybinės miško žemės.

STT pažymi, kad šiose savivaldybėse planuojami sprendiniai pateikti gana abstrakčiai, o konkrečiais panaudojimo tikslais pagrindžiama tik maža dalis miško ploto. Kaip pavyzdį tarnyba nurodo Utenos rajono savivaldybę, kur kitomis naudmenomis planuojama paversti apie 54 hektarus miško žemės, tačiau konkrečiai pagrindžiamas tik apie 10 hektarų ploto panaudojimas.

STT taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais aišku, ar buvo įvertintos alternatyvos. Pavyzdžiui, ar pėsčiųjų ir dviračių takus arba inžinerinius tinklus būtų galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Tarnybos vertinimu, tai kelia abejonių, ar tinkamai įvertintas projekto poveikis miškams.

Vyriausybės nutarimo projektas STT vertinamas kaip ydingas antikorupciniu požiūriu. Tarnybos teigimu, jis sudaro prielaidas nepakankamai pagrįstam valstybinės reikšmės miškų statuso keitimui, pernelyg plačiai savivaldybių diskrecijai ir atskirų interesų prioritetizavimui viešojo intereso sąskaita.

STT primena, kad interesų konflikto rizika buvo konstatuota dar 2022 metais, kai buvo atliktas Žemės įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinis vertinimas. Tuo metu buvo siūloma savivaldybėms perduoti administracinio pobūdžio miestų valstybinės žemės valdymo funkcijas.

Tuomet akcentuota, kad perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms galėtų kilti situacijų, kai savivaldybių interesai, susiję su teritorijų plėtra, investicijomis ar konkrečių vietos projektų įgyvendinimu, konkuruotų su valstybės interesu užtikrinti skaidrų, racionalų ir viešąjį interesą atitinkantį valstybinės žemės naudojimą.