Šiandien minima Pasaulinė sveikatos diena

Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi. Apie vitaminus, kurių taip trūksta mūsų organizmui pavasarį – ir šios dienos straipsnis, skirtas Pasaulinei sveikatos dienai, kuri pažymima kasmet balandžio septintąją.

Kaip atsirado vitaminas?

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius.

1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios, bet dar nežinomos medžiagos.

1896 m. olandų gydytojas C. Eikmanas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu.

1913 m. lenkų kilmės biochemikas K. Funkas iš ryžių išskyrė kristalinę medžiagą, išgydančią beri – beri ligą. Šią medžiagą jis pavadino vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; aminas, nes turi aminų grupę).

Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.

Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti.

Kodėl tavo organizmui reikalingas vitaminas?

Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Deja, pats žmogaus organizmas negali jų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu.

Vitaminų poreikį lemia daugelis vidinių ir išorinių faktorių:

maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;

aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;

fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;

infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;

moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;

amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste.

Vitaminų ABC

Vitaminas A (retinolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).

Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose. Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.

Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Vitaminas B1 – grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.

Poveikis organizmui: vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Taip pat dalyvauja nervinį impulsą perduodant raumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją.

Svarbiausi šaltiniai: grūdai (rupi duona ir makaronai), mielės, rudi ryžiai, mėsa (ypač kiauliena ir kepenys), pupos, žirniai, kiaušiniai, riešutai, bulvės.

B vitaminų grupę be minėtojo B 1 sudaro B 2, B 3, B 5, B 6, B 9, B 12 vitaminai.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) – (dar vadinamas askorbo rūgštimi) – geriausiai žinomas vitaminas. Šie vandenyje tirpūs balti milteliai ypač dažnai vartojami žiemą ir pavasarį peršalimo profilaktikai.

Poveikis organizmui: vitaminas C (kaip ir vitaminas E) yra labai svarbūs medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų – vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Dėl to vitamino C skiriama vaikams, ūmiai apsinuodijus, neigiamo narkozės poveikio profilaktikai, didelių žaizdų ir nudegimų gijimui pagreitinti. Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus, taip pat nėščiosioms ar kontraceptines tabletes vartojančioms moterims. Vitaminas C stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo. Kai kurie mokslininkai mano, kad askorbo rūgštis saugo nuo navikų atsiradimo.

Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės, pomidorai, bulvės, kopūstai, žalieji pipirai.