M. Navickienė: pagyvenę žmonės turės dar didesnes galimybes mokytis, didės jų pajamos

Mokymasis visą gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus valstybės ir savivaldos lygmenimis, vyresnio amžiaus žmonių informacinių technologijų gebėjimų ugdymas, pagyvenusių žmonių vienijančių organizacijų regionuose įgalinimas ir įtrauktis į kultūrinį gyvenimą, sveikatinimo reabilitacijos paslaugos – tai tik keletas temų, kurias šiandien Kaune socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aptarė susitikime su Kauno Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene. 

„Šios Vyriausybės programoje skiriamas išties svarus dėmesys vyresnio amžiaus žmonių įtraukčiai ir mokymuisi – planuojama įdiegti senjorų tobulėjimo krepšelius. Krepšelyje esančias lėšas kiekvienas priešpensinio ir pensinio amžiaus žmogus galės panaudoti siekdamas tobulėti ar kelti kvalifikaciją: mokytis medijų raštingumo, skaitmeninių įgūdžių, užsienio kalbos, kultūrinių kompetencijų ir viso kito, kas konkrečiam žmogui yra įdomu“, – susitikime su Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Senjorų tobulėjimo krepšelių modelis šiuo metu derinamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių vyresnių žmonių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Tai pabrėžiama tiek tarptautiniuose, tiek ir mūsų šalies teisės aktuose. Todėl siekiant formuoti ir įgyvendinti efektyvią politiką, gebančią atliepti senėjančios visuomenės iššūkius, būtina įtraukti vyresnio amžiaus žmones į politinių darbotvarkių planavimo, formavimo ir įgyvendinimo etapus. Tam ypač pasitarnauja rudenį pasirašytas memorandumas dėl Senjorų forumo steigimo ir jame dalyvaujančių organizacijų išplėtimo.

Pasak ministrės, pagyvenusių žmonių Lietuvoje daugėja ir didesnis jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą – ypač svarbus. Tad turi mažėti ne tik ekonominė, bet ir socialinė, emocinė pagyvenusių žmonių, ypač vienišų, atskirtis. O kuomet planuojama priimti vyresnio amžiaus žmonėms aktualius sprendimus, labai svarbu išgirsti būtent senjorų nuomonę, įžvalgas, įsiklausyti į jų patirtį ir pastebėjimus. 

Kalbėdama apie artimiausius planus ministrė M. Navickienė sakė, kad pagyvenusių ir žmonių su negalia pajamos turi būti didinamos nuosekliai indeksuojant pensijas, o ne skiriant jiems vienkartines išmokas, ar mokant jas laikinai. 

„Susidarius neeilinei situacijai šalyje ir pasaulyje, išaugus infliacijai, siūlome nuo vasaros papildomai ne tik 5 proc. padidinti pensijas, bet ir valstybines pensijas ir kitas socialines išmokas. Skaičiuojame, kad pensininkai gautų vidutiniškai daugiau nei 70 eurų didesnes pensijas nei pernai ir per 20 eurų didesnes nei gauna šiemet. Priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, šalpos pensijos didėtų nuo 11 euro iki beveik 52 eurų. Reikšmingai augs ir valstybinės pensijos, kitos socialinės išmokos“, – sakė ministrė M. Navickienė. 

Vyriausybei priėmus reikiamus nutarimus ir pritarus Seimui, vidutinė senatvės pensija nuo birželio 1 d. didėtų iki 482 eurų, o su būtinuoju stažu – iki 510 eurų. Netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams papildomai šiemet didėtų nuo 10 iki 21 eurų, priklausomai nuo netekto darbingumo lygio. Padidinus valstybinių pensijų bazę 10 proc., dešimtadaliu ūgteltų pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos, tiek pat procentų didėtų ir mokslininkų bei nukentėjusių asmenų pensijos, daugiavaikių mamų pensijos.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės, paties pensijų indeksavimo mechanizmo keisti neketinama. Rudenį, kaip ir kasmet, bus vertinama šalies makroekonominė situacija, valstybės ir „Sodros“ biudžetų galimybės ir planuojamas pensijų indeksavimas 2023 metams.