Undinė. Vaclovas Matažinskas

Aš gintarais papuošiu tavo plaukus,
Baltas putas įpinsiu į kasas...
Ir kopose prie jūros tavęs lauksiu,    
Tik tu, undine, nepamiršk manęs.

Išplauki tu iš  siautėjančios jūros,  
Pamoki man savo balta ranka.
Lai mano veidą plauna bangos sūrios,
Gilyn aš brisiu, seksiu aš tave.

Aplinkui kopos, pušys tyliai verkia
Ir aš raudu į šėlstančias bangas...
Nuo jūros švelnumu kažkokiu dvelkia,
Bet tai visai nepaguodžia manęs.

Išplauk, prašau, palik jūros bedugnę
Ir nors trumpam pabūki su manim.
Regiu bangose tavo žalią suknią,
Matau aš jūrą ir gyvenu viltim.

Aš gintarais papuošiu tavo plaukus,
Baltas putas įpinsiu į kasas...
Kiekvieną rytą ilgesingai tave šauksiu:       
Miela undine, palik gilias marias...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą