Nedažnai. Vaclovas Matažinskas

Nedažnai tu mane bučiavai,
Per retai man į ausį kuždėjai,
Kad myli, kad ilgiesi labai...
Nedažnai – viską nupūtė vėjai.

Nedažnai man buvai artima,
Nedažnai tavo lūpos šnibždėjo:
„Liki sveikas. Sugrįši? Kada?“
Nedažnai... tie pikti laiko vėjai.

Nedažnai tu ilgėjais manęs,
Gal ne visad sakydavai tiesą.  
Vis skubėjai, prašei laukt tavęs...
Ir aš laukiau, tavim tikėjau.

Nedažnai man buvai atvira,
Nors dažnai į akis man žiūrėjai,   
Bet buvai man lyg svetima.
O gal tu kitaip negalėjai?

Bet dažnai aš ilgiuosi tavęs
Ir dažnai tave dar sapnuoju.
Vėjas neša tave nuo manęs 
Aš tave dar sapnuose bučiuoju...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.