Laikas. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Tai jis, vis skubantis
Ir nesustojantis.
Jis, viską keičiantis
Ir netausojantis.
 
Metus skandinantis,
Upes džiovinantis.
Net kalnus griaunantis,
Medžius išraunantis.
 
Žmogų pakeičia jis,
Plaukus nubalina,
Jėgas ir kūną
Mūsų nualina.
 
Ar būsim karaliais,
Ar elgetom būsim,
Visi į jo pinkles
Galiausiai pakliūsim.
 
Visiems vieną pabaigą
Jis jau paruošęs.
Ir jam nesvarbu,
Kas ir kuo pasipuošęs.
 
Ir jo sustabdyti
Net šūviai negali.
Nes jis yra LAIKAS
Ir jis – visagalis.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą