Gyvenimo styga. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ristele prabėgo jaunos dienos,
Smilkiniai pasipuošė šarma,
Gaila, kad gyvenimas tik vienas
Ir trapus kaip virpanti styga.
 
Norisi ilgiau pabūt šioj žemėj,
Kuo ilgiau matyti saulę ir girdėt paukščius,
Bet pasaulis taip sutvertas,
Kad į savo vietą turime užleist kitus.
 
Na, o kol mes čia, linksmai gyvenkim.
Pasitikime rytus su šypsena.
Ir labai jau pasistenkim, kad skambėtų
Kuo ilgiau gyvenimo styga.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą