Nieko neliko. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Tarp tiltų sudegintų,
Kelių išmintų
Paklydo jaunystė,
Surast negaliu.

Tarp laiko griuvėsių,
Tarp jūros bangų
Paskendo jausmai,
Jų prišaukt negaliu.

Tarp tavo ir mano
Dienų ir naktų
Tik prarają juodą
Matyti galiu.

Ir viskas, kas buvo,
Paklydo, pradingo,
Kaip lašas nuo šalčio
Sustingo, sustingo.

Ir nieko atgal
Sugrąžint negaliu,
Nes viskas pradingo
Kartu su laiku.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą