Nežinau. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nežinau, kokiu keliu
Pas tave reikės ateiti
Ir kokius žodžius sakyti,
Kaip į širdį prisibelsti.

Nežinau, ar dar galėsi
Mano meile patikėti,
O galbūt nuvytę gėlės
Jau negali pražydėti.

Nežinau, nesuprantu,
Kaip tave atgal pašaukti,
Ar galėsime iš naujo
Savo meilės valtim plaukti.

Nežinau, ar tavo akys
Dar šypsosis man kada,
Suprantu – esu aš kaltas,
Meilę palaikiau klaida.

Nežinau, ar pastebėjai
Skausmą mano akyse,
Nežinau, ar patikėjai,
Be tavęs gyvent kančia.

Aš paklausiau, ar girdi,
Kaip širdis iš skausmo plyšta,
O tu tyliai atsakai –
Tai, kas prarasta, negrįžta.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.