Ant Baltosios rožės tilto. Vaclovas Matažinskas

Ant Baltosios rožės tilto

Mes suksim meilės verpetus...

Tiktai mėnulis naktį šviesią

Vienintelis žiūrovas mūsų bus.

Naktis šviesi, o mes tik dviese.

Žemai vandens srovė srauni.

Tau pasakysiu visą tiesą –

Šiąnakt tik tu mane girdi.

Mes piruetus įmantrius darysim,

O meilė suksis su mumis.

Aplink save mes nieko nematysim,

Mėnulis bus vienintelis svetys.

Su naktimi mes susiliesim –

Daugiau čia nieko nebebus.

Mes vienas kitą švelniai liesim,

Mėnulis liudininkas bus.

Po kojomis mums upė teka,

O mes virš jos labai aukštai.

Kažką viršūnės medžių šneka –

Mes sukamės lėtai lėtai.

Naktinis šokis meilės mūsų...

O Dieve, kaip tai malonu!

Po šokio šio aš laimingiausias būsiu,

Juk šokom jį tik aš ir tu.

Baltosios rožės tiltas... Dviese

Mes sukom meilės verpetus.

Sutikom ten mes dieną šviesią,

Mėnulį palydėjom į namus.

 

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą