Naujam gyvenimui. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Neliesk tu mano praeities,
Sudeginau ir melą, ir apgaulę.
Širdy neliko purvinos dėmės,
Naujam gyvenimui keliu aš taurę.

Kas buvo, to nebus jau niekada.
Išroviau su šaknim. Širdis švari.
Nuploviau ir nuo kūno purvą praeities,
Dabar paliest mane gali.

O aš paimsiu taurę į rankas,
Gyvenimo ji naujo kupina,
Jei nori, lūpom ją priliest gali,
Švari ji, kaip širdis mana.

Todėl nereikia liesti praeities,
Į ją visi takai žole užžėlė,
O aš skrendu link savo ateities
Švari, lengva be purvino šešėlio.

© Copyright
Irena M.L.

Irutė Matažinskaitė Lazickienė facebook paskyros

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą