Skiriu Sausio 13- tos dienos atminimui. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Tos dienos buvo lyg baisus košmaras
Ir nerimo pilna lietuviška širdis.
Vaikai, skubėdami Tėvynės ginti,
Nespėjo pažiūrėt į nerimo pilnas mamos akis.
 
Tėvynė kvietė, laisvės Jai reikėjo
Ir niekas nežinojo, kad tada
Nerimastingai žvelgiančios į kelią
Pražilo ne vienos lietuvės motinos galva.
 
O jie vis ėjo, bėgo ir važiavo
Į ten, kur mirtį sėjo svetima tauta,
Gyvenimu jie savo užmokėjo,
Kad būtų Lietuva ir vėl laisva.
 
Aš nusilenkti noriu savo tautai,
Už tuos, kurie negrįš jau niekada,
Už tuos, kurių dėka ir vėl trispalvė
Laisva plazdena Gedimino pilyje.
 
Apgynė Lietuvą tėvai, vaikai, seneliai
Gyvybės siena - lūpose šventa malda,
Tiktai naktis ir mėnuo suskaičiavo
Tuos kruvinus lašus, pasėtus sausio naktyje.
 
Tad būkime vieningi, kaip tą naktį,
Lai praradimo baimė nesugrįžta niekada.
Kiekvieno mūs širdy tegul gyvena laisvė
Ir plazda Gedimino bokšte mūs trispalvė vėliava.
 
© Copyright: Irena M.L.

Komentarai

  • Elmuntas
    prieš 3 minučių
    Ačiū Jums, Irute.... NUOŠIRDUS AČIŪ....

Parašykite komentarą