Ar mes rasim? Vaclovas Matažinskas

Ar takelį mes tą surasim,

Kuriuo jaunystėje klajojome abu?

Gal kada čia ir anūkus atvesim?

Eikime ieškoti jo kartu.

Ar surasim ir tą baltą beržą,

Kurio šakos nulinkusios žemai,

Ar tu pameni lakštingalėlės balsą,

Kuri čiulbėjo, kai mane bučiavai.

Ar upelis teka dar per mišką,

Ar pievelė saloje yra?

Einam, prisiminsime ten viską...

Duok man ranką, vesiu aš tave.

Aš matysiu, o tu viską jausi

Ir garsus girdėsi už mane.

Atsakysiu, jei tu ko paklausi,

Mano akys - tai tava šviesa.

Pasakysiu, kaip beržas atrodo

Ir upelis ar toks pat sraunus...

Štai tenai, truputį dar už sodų

Tas takelis... Nepaklysiu, būk ramus...

Atsiremk į beržą, jau atėjom.

Gal geriau apsikabinkime mes jį...

Juk po beržu šiuo abu girdėjom,

Kaip lakštingala čiulbėjo pagiry.

Po šiuo beržu meilė mus aplankė,

Po šiuo beržu susijungė mūs jausmai.

Audros mėtė ir perkūnai trankė -

Aš tavęs, o tu manęs nepalikai.

Pasėdėkim ir namo keliausim

Tuo pačiu pramintu takeliu.

Likimu, kaip visad pasikliausim -

Juk jis suvedė ir veda mus abu.

 

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą