Pristatyta penkerių metų Alytaus miesto aplinkos stebėsenos ataskaita

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Laima Česonienė, doc. dr. Daiva Šileikienė ir lektorius dr. Žydrūnas Preikša pristatė 2017-2022 metais vykdyto Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo baigiamąją ataskaitą bei naujai parengtą Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programą.

Ankstesnės programos vykdymo metu nuo 2017 metų nuolat buvo stebima ir kaupiama informacija apie miesto aplinkos oro užterštumo lygį Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje. 

Aštuoni oro stebėsenos taškai buvo išdėstyti įvairiose miesto vietose, apimant visuomenines ir gyvenamąsias teritorijas, intensyviausius transporto srautų bei pramonės rajonus Kauno, Lelijų, Juozapavičiaus, Pramonės, Artojų, Kalniškės ir Naujosios, Pulko ir Sūduvos bei Kaštonų ir Topolių gatvių sankryžas. 

Pasak L. Česonienės, stebimuoju laikotarpiu Alytui 2019 metų rudenį teko patirti padangų gaisrą, kurio metu į aplinką pateko daug pavojingų medžiagų, tačiau jo metu vyraujantys vėjai buvo palankūs miestui. „Galime pasidžiaugti, kad nors azoto oksido ir jo dioksido koncentracijos nuo 2020 metų pasiekia kritinio užterštumo augmenijos apsaugai lygį, nuo 2021 metų jos jau nepasiekia ribinių verčių, nustatytų žmogaus sveikatos apsaugai“, - sakė pranešėja.   

Pasak jos, galima pastebėti, kad ir dirvožemio užterštumo rodikliai Alytaus mieste yra gerokai mažesni negu leidžia normos. Stebėjimas buvo vykdomas 13 vietų, daugiausiai – buvusiose ir esamose pramoninėse teritorijose. Ir nors įvairių sunkiųjų metalų dirvožemyje daugiausiai rasta Pramonės, Lauko gatvėse, prie Didžiosios Dailidės ežero, jų koncentracija buvo mažiausiai du kartus mažesnė už didžiausias leidžiamas normas. 

Ataskaitoje pristatyti ir gyvosios gamtos stebėjimo rezultatai. Ž. Preikša atkreipė dėmesį, kad per 2017-2022 m. laikotarpį kovų populiacija Alytaus mieste išaugo 1,8 karto – nuo 132 iki 238 perinčių porų.
Monitoringo vykdymo teritorijoje užfiksuotos 6 invazinių augalų rūšys, daugiausiai jos plečiasi Nemuno pakrantėse. Bitinės sprigės ir dygliavaisio virkštenio užimami plotai kasmet didėja. Pasak specialistų, Sosnovskio barščio užimti plotai palyginti nedideli, visose žinomose stebėjimo vietose jis jau naikinamas.

Monitoringo metu stebėti ir paukščiai Gulbynės ornitologiniame draustinyje, tačiau pasak Z. Preikšo, vandens telkinio ir pakrančių paukščių rūšių skaičius yra nedidelis ir nedidėja – pastebimas netgi sumažėjimas. Perinčių rūšių skaičius pakankamai stabilus, tačiau jis nėra didelis ir perint neaptikta nei viena saugoma rūšis. 

Nuotolinio susitikimo metu trumpai pristatyta ir parengta Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programa. Jos rengėjai siūlo dirvožemio stebėjimą vykdyti tik vienais, 2025 metais, o visais kitais koncentruotis į aplinkos oro ir gyvosios gamtos monitoringą. 

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, dėkodama už išsamų pristatymą, pabrėžė, kad stebėjimo duomenys yra svarbūs ir naudingi rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus, ypač infrastruktūrinius. „Duomenys labai svarbūs planuojant miesto ateities plėtrą, transporto srautus, poilsio ir rekreacijos teritorijas, taip pat nuolatinis oro kokybės stebėjimas svarbu ir dėl galimybės esant reikalui neatidėliotinai imtis atitinkamų sprendimų dėl poveikio žmonių sveikatai“, - sakė direktorė. 


AMS, Komunikacijos skyriaus informacija
 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą