Naujoji Kartų kaitos strategija siekia padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių

Europos Komisija (EK) šalims narėms pristatė naująją Kartų kaitos strategiją žemės ūkyje, kurios tikslas – atjauninti Europos ūkininkų bendruomenę, skatinti jaunimo įsitraukimą ir užtikrinti sektoriaus tvarumą ateityje.

Siekia sudaryti palankesnes sąlygas kartų atsinaujinimui

EK pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs ES apsirūpinimui maistu ir kaimo vietovių gyvybingumui, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Šiuo metu Europoje tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Kaime daugėja vyresnio mažiau žmonių, gyventojų skaičius čia mažėja, jauni žmonės turi ribotas galimybes naudotis žeme, gauti įperkamą kreditą. O ūkio perdavimas tebėra sudėtingas dėl administracinių ir finansinių kliūčių. Visų šių klausimų sprendimas – tai ir strateginė būtinybė, ir bendra ES socialinė atsakomybė.

Strategija siekia sukurti integruotą, tarpsektorinį požiūrį, jungiantį bendrąją žemės ūkio politiką su socialine, švietimo, mokesčių ir regionine politika, kad kaimo vietovėse būtų sudarytos palankesnės sąlygos kartų atsinaujinimui. Taip pabrėžiama, kad kartų kaita turi būti ne tik žemės ūkio, bet visos kaimo plėtros klausimas.

EK strategija numato kelias pagrindines kryptis – geresnę prieigą prie žemės, finansinių priemonių plėtrą, žinių perdavimą ir mokymus, socialinę apsaugą vyresniems ūkininkams bei lyčių lygybės stiprinimą. Tarp naujų iniciatyvų – „Moterys žemės ūkyje“ platforma, siekianti stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje, taip pat vadinamosios „Startinio rinkinio“ priemonės, skirtos padėti jauniesiems ūkininkams pradėti veiklą.

EK tikslas yra iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį nuo 12 iki 24 proc. ir bent 6 proc. žemės ūkio biudžeto skirti kartų atsinaujinimui. Iki 2028 metų valstybės narės turėtų parengti savo nacionalines integruotas kartų kaitos strategijas. O bendrosios žemės ūkio politikos kontekste – jauniems asmenims pasiūlyti startinį galimų paramos priemonių rinkinį.

Papildomas finansavimas – būtinas

Lietuva palaiko EK siekį, tačiau pabrėžia, kad ambicingi planai turi būti paremti realiais finansiniais sprendimais. Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Pekausko, norint šią viziją paversti tikrove, būtina aiškiai numatyti, iš kur bus gaunami reikalingi ištekliai. „Šeši procentai skamba gražiai, bet be papildomo finansavimo toks tikslas reikštų nuostolius kitoms sritims. Visi bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra svarbūs – negalime vieno iškelti kitų sąskaita“, – sako viceministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinį aspektą – siūlymus dėl vyresnių ūkininkų pasitraukimo iš žemės ūkio. Lietuvoje pensijos vis dar mažos, todėl pasitraukimas iš ūkio be tinkamos socialinės apsaugos galėtų reikšti ne atsinaujinimą, o skurdą.

„Kartų kaita – tarpsektorinis uždavinys. Jei norime, kad jaunas žmogus grįžtų į kaimą, turime čia kurti patrauklią aplinką – nuo švietimo ir socialinių paslaugų iki infrastruktūros“, – teigia viceministras A. Pekauskas.

Viceministras pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, būtinas ne tik politinis koordinavimas, bet ir konkretus finansinis indėlis iš visų politikos sričių. Tik tokiu būdu bus galima užtikrinti, kad žemės ūkis išliktų patrauklus visoms kartoms, o jaunieji ūkininkai matytų kaimą kaip vietą, kur galima kurti verslą, šeimą ir ateitį.

Kartų kaitos strategiją (anglų k.) galima rasti čia.