Lietuvoje startuoja tyrimas, siekiant sužinoti, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose

Liepos 22 d. Lietuvoje prasidės ir tris metus bus atliekamas žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas, kuris yra tarptautinio tyrimo dalis, siekiant nustatyti, kiek ir kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose, galimą jų poveikį sveikatai. Tyrimui į nurodytas vietas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje bus kviečiami atvykti atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Tad gyventojai, sulaukę Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) kvietimo, raginami nelikti abejingi ir atvykti tirtis.

Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui. 

NVSPL atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.

Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia – 303 – Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1800 gyventojų.

Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.

Tyrimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, mūsų šalyje startuojantis epidemiologinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas prisideda prie  tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Jis atliekamas 22 Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kaimyninėje Lenkijoje bei Estijoje.

„Cheminių medžiagų – nematomų, nejuntamų, bet esančių mūsų aplinkoje, ore bei maiste įtaka žmogaus sveikatai yra be galo svarbi. Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtinę aplinkos poveikio svarbą mūsų genų pasireiškimo reguliavimui (epigenetikai). Biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo. Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, - sako viceministrė L. Vaidelienė.

Kaip pastebi šiam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir pan., kurios yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie  50 proc.  žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų yra endokrininę ir reprodukcinę sistemą žalojančios, vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos.

„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, –  pabrėžia R. Balčienė.

Pasak R. Balčienės, šalies gyventojų dalyvavimas šiame tyrime – ne tik atsakomybė prieš save ir artimuosius, bet ir reikšmingas indėlis į mokslu grįstus sprendimus, padėsiančius ateityje sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį mūsų kasdienėje aplinkoje.

„Tikimės, kad tyrimui atrinkti gyventojai neliks abejingi ir atvyks išsitirti. Kiekvieno iš jų dalyvavimas yra labai svarbus, nes gali padėti ir jiems, ir Lietuvai, ir Europos šalims kuriant švaresnę, saugesnę ir sveikesnę aplinką. Rekomenduojame pakviestiems gyventojams susiplanuoti laiką tyrimui apie 2-3 valandas, į mūsų partnerio Nacionalinio kraujo centro (NKC) – padalinius atvykti nevalgius, negėrus saldintos arbatos, kavos mažiausiai 2 val. iki kvietime nurodyto laiko“, - sako NVSPL direktoriaus pavaduotoja.

NVSPL šį epidemiologinį tyrimą atlieka glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais bei  partneriu – Nacionaliniu kraujo centru (NKC), kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad sparčiai besikeičiant mūsų kasdieninės aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų sukeliamas rizikas.

„Būtų smagu, kad tyrimas apimtų ne tik iki lėtinio toksiškumo biomonitoringą, bet ir padėtų diagnozuoti ūminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais ypač pasigenda savalaikės profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tikiu, kad šis projektas bus tik pradžia, gerinant kokybinę ir kiekybinę ūminių ir lėtinių apsinuodijimų diagnostiką“, - sako R. Badaras. 

NVSPL ir SAM informacija