Sveiko maisto gamybos varžytuvės: ne kalbėti apie mitybą, o gaminti

Sveika mityba. Tai bene daugiausiai diskusijų sulaukianti sveikos gyvensenos sritis. Mokslinių tyrimų, įrodančių, kad nuo mitybos itin priklauso tokių mirtingumą ir neįgalumą nulemiančių ligų, kaip insultas, infarktas ar cukrinis diabetas, vystymasis – daugiau nei pakanka, tačiau reikia pripažinti, kad maitinimasis sveikai kol kas nėra masinis reiškinys. Dauguma lietuvių maitinasi per riebiai, vartoja labai mažai vaisių ir daržovių, valgo nereguliariai.
Sveikai mityba yra „apaugusi“ daugybe mitų. Kaip antai, dauguma žmonių yra įsitikę sveikai maitintis yra kur kas brangiau nei įprastai, arba, kad šis maitinimosi būdas yra labai kategoriškas, apribojantis tam tikrų maisto grupių vartojimą arba net itin ribojantis maisto suvartojimą. Tačiau žmonių, pasiryžusių keisti savo mitybos įpročius vienas pirmųjų įspūdžių – valgyti reikia kur kas dažniau ir kartais net daugiau nei, kad jie maitinosi iki šiol. Sveikatos specialistai pastebi, kad gyventojams trūksta žinių sveikos mitybos srityje. Būdami itin dideli tradicinių lietuviškų patiekalų mėgėjai, lietuviai nelinkę eksperimentuoti virtuvėje, pasistengti, kad ruošiamas maistas būtų kuo įvairesnis ir sveikesnis.
Septintosios varžytuvės
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sveikos mitybos skatinimui skiria daug dėmesio, tačiau jau ne vienerius metus vadovaujasi principu – maistą reikia išmokti gaminti, bet ne apie jį tik kalbėti. O dar tiksliau – apie sveiką mitybą diskutuoti gaminat maistą. Jau septintus metus iš eilės, minint Europos sveikos mitybos dieną, sveikatos biuras sukviečia rajono gyventojus į sveikos mitybos varžytuvės. Aplankiusios daugumą seniūnijų, šiemet tokios varžytuvės vyko Simne. Varžytuvėse dalyvavo būrys dalyvių bene iš visų Simno įstaigų ir organizacijų.
Tenka pastebėti, kad teorinės žinios ne visada taikomos praktikoje. Tokia tendencija stebima ir maitinimosi srityje: kaip sveikiau, sveikatą tausojančiai gaminti - žinome, tačiau, kodėl atsistojus prie viryklės vis tiek pirmenybę teikiame kitokiems gaminimo būdams, sunku pasakyti. Maisto varžytuvės - galimybė ir išmokti, sužinoti virtuvės gudrybių bei pasitikrinti, ar tai, kaip gaminame - tinkama, siekiant tausoti sveikatą.
Slaptas produktas - grikiai
Komandų laukė užduotis. Iš dviejų "slaptų" produktų bei tik šešių pasirinktinų ingredientų per vieną valandą pagaminti patiekalą arba net patiekalus, kuriuos būtų galima pavadinti ir sveiku, ir skaniu. „Slaptaisiais“ produktais tapo grikiai ir vištiena.
Kažkas yra pasakęs, kad kuo daugiau sužinai apie grikius, tuo labiau juos norisi valgyti. Grikiai – vertinga ir naudinga kultūra, todėl sveikatos specialistai kviečia ir jų atsivalgiusius, ir jų nemėgstančius, žvilgtelti į juos naujai bei pasitelkus šiek tiek išmonės ir fantazijos susigrąžinti ant stalo.
Jeigu reiktų išvardinti medžiagas, esančias grikiuose, susidarytų gan ilga eilutė: geležis, kalcis, kalis, fosforas, jodas, magnis, cinkas, fluoras, molibdenas, kobaltas, B grupės vitaminai, folio rūgštis, vitaminai PP ir E. Atskiro pagiriamojo žodžio nusipelno grikiuose esantys lengvai pasisavinami baltymai ir sudėtingi angliavandeniai. Grikiuose gausu skaidulų, kurios pagerina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, ilgam užtikrina sotumo jausmą, todėl gerina virškinamojo trakto darbą, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos ir todėl ypač mėgstami, mažinančių kūno svorį. Kitas „slaptas“ varžytuvių produktas - vištiena - vienas populiariausių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių - dažnas svečias ant lietuvių stalo, tačiau, reikia pripažinti, kad neretai netinkamai pagamintas vištienos patiekalas praranda etiketę „tinkamas ir vertingas“. Dažna šeimininkė vištieną, kuri ypač vertinga dėl kur kas mažesnio riebalų kiekio nei kiauliena ar jautiena, „sugadina“ kepdama, skrudindama, apvoliodama džiuvėsėliuose, miltuose ar tešloje. Geriausia rinktis tausojančius gamybos būdus tokius, kaip virimas, troškinimas ar virimas garuose, nepridėti prieskonių skonio stiprikliais.
Dekoruoti stalai ir puikūs patiekalai
Valanda prabėgo nejučiomis. Komandos, kaip bitutės dūzgė tarp viryklių ir stalų. Įpusėjus valandai tapo aišku, kad dauguma komandų vis dėl to laikosi tradicinio požiūrio į grikius. Šios kruopos dažniausiai patiekiamos, kaip garnyras šalia baltymais gausaus produkto, šiuo atveju, vištienos. Kelios komandos grikiams davė pagrindinį vaidmenį, vištiena ir kitais ingredientais gardindami juos.
Pasibaigus patiekalų gamybos laikui ir paserviravus stalus, prasidėjo degustacijos, dalijimo receptūromis ir patarimais laikas, patiekalų bei stalo dekoro vertinimas.
Rinkti sveikiausią ir skaniausią patiekalą buvo nutarta leisti visiems dalyviams. Dalyviai vieni kitiems negailėjo pagyrų: tiek patiekalams, tiek ir stalų dekoracijoms. Varžytuvės yra varžytuvės, todėl dalyvių ir komisijos paskirstyti balai nulėmė prizines vietas.
Trečiosios vietos laimėtoja buvo paskelbta viena iš Simno specialiosios mokyklos komandų, kurioje kepsnį kepė ir sveikatinančias salotas gamino Vilija, Laura ir Tomas. Simno gimnazijos atstovės Inga, Vita ir Liudmila, gaminusios ypatingu įdaru pagardintą suktinuką, džiaugėsi antrąja vietą. Na, o pirmoji vieta ir žiuri, ir komisijos nuomone, buvo paskirta Nijolės, Gabijos ir Dianos komandai iš Simno žemės ūkio mokyklos. Mokytojos Nijolės Mataitienės vadovaujama komanda per užduočiai įvykdyti skirtą laiką pagamino, daugelio ragavusiųjų nuomone, tiesiog puikias grikių - vištienos salotas, pagardintas užpilu, kurio neoficialus pavadinimas - „apsilaižyk pirštus“.

Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė

Nuotraukų galerija