Kaip valdyti stresą COVID-19 protrūkio metu?

Šiuo metu kiekvienas iš mūsų, ar tai būtų vaikas, ar suaugęs asmuo, ar senjoras, išgyvename laikotarpį, kokio dar neesame patyrę. Mintys kaip pasirūpinti maistu, vaistais, vaikų mokslais, kaip suderinti darbą nuotoliniu būdu, arba kaip išgyventi, kai šiuo metu neturime galimybės dirbti, vyrauja mūsų kasdienybėje. Netikėtai pasikeitusi situacija šalyje ir pasaulyje bei nerimas dėl ateities, kiekvienam iš mūsų gali kelti stresą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria rūpintis savo bei vaikų emocine ir fizine sveikata, kad net šiuo sudėtingu laikotarpiu išliktume sveiki.

Reakcija gali būti įvairi

Psichologų teigimu, šiuo metu išgyvenamos emocijos gali būti labai įvairios: nuo baimės, nerimo iki pykčio ar džiugesio periodų. Kiekviena reakcija į susidariusią situaciją yra toleruotina, būtent dėl to, kad tai situacija, kuri yra nauja ir nepatirta iki šiol. Patarimai, kaip išgyventi nerimą, stresą šiuo laikotarpiu vieniems gali pagelbėti, kitiems – atvirkščiai – neduoti jokios naudos ir be profesionalios pagalbos galime tiesiog neišsiversti. Kiekvienas individualiai išgyvename nerimą ir ieškome būdų kaip valdyti stresą epidemijos metu. Tai priklauso nuo mūsų būdo, įpročių ir pomėgių.

Rekomendacijos kaip valdyti stresą COVID-19 protrūkio metu

Psichologai, psichiatrai ir Pasaulio sveikatos organizacija pataria:

-Kontroliuokite savo poelgius ir emocijas - laikykitės karantino rekomendacijų ir taisyklių, tačiau nepasiduokite panikai.

-Išlikite socialiai aktyvūs - palaikykite ryšį su tėvais, draugais ir šeima. Bendraukite telefonu, kalbėkite video formatu. Šeimoje - ieškokite galimų laiko kartu praleidimo būdų namuose (idėjų ir galimybių yra begalė).

-Domėkitės faktais. Rinkite ir skaitykite tik patikimą informaciją apie COVID - 19. Patikimi šaltiniai, kuriuose galite sekti naujausią informaciją yra: Pasaulio sveikatos organizacijos tinklapis (https://www.who.int/ ), Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapis (www.sam.lt), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS tinklapis (www.ulac.lt).

-Neapsikraukite neigiama informacija: venkite nuolatinio žinių stebėjimo, nuolatinio internetinių portalų skaitymo. Tokiu būdu sumažinsite nerimą ir susijaudinimą.

-Turėkite įprastą dienos grafiką - jeigu dirbate iš namų, atsikelkite tuo pačiu laiku, apsirenkite, pietaukite kaip įprasta ir turėkite atskirą vietą darbui. Jeigu auginate ar prižiūrite vaikus – dienos režimas ir taisyklės jiems, taipogi, turėtų būti nepamirštami.

-Neieškokite internete simptomų - dėl kylančio visuotinio nerimo galite sau įsikalbėti ligų simptomus. Atminkime, kad be COVID-19, dar šiuo metu siaučia ir gripas bei kitos peršalimo ligos.

-Palaikykite sveiką gyvenseną. Sportas ir sveika mityba – pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai. Atidžiai planuokite savo pirkinių krepšelį, sportuokite namuose, jeigu gyvenate nuosavame name – tą puikiai daryti galite ir lauke. Sportas, kaip  žinome, ne tik gerina sveikatą, gražina kūną, tačiau dar ir padeda tvarkytis su stresu ir suteikia laimės pojūtį.

-Bent kartą per dieną darykite šeimos susirinkimus, kuriuose aptarkite kiekvieno šeimos nario emocinę būseną. Neužmirškite paklausti, kaip jaučiasi jūsų vaikai. Maži vaikai – nėra maži jausmai. Jie irgi reaguoja, neslėpkite nuo jų esamos situacijos, tačiau pagal jų amžių pateikite esamą situaciją, paaiškinkite, kodėl šiuo metu jie negali eiti į darželį, mokyklą, į žaidimų aikštelę ir pan. Priminkite, kodėl svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, kodėl reikia plauti rankas ir parodykite, kaip tai daryti taisyklingai.

-Prisiminkite būdus, kurie anksčiau padėjo tvarkytis neigiamose situacijose. Psichologai pataria kiekvienam namuose turėti savo asmeninę erdvę, kurioje, kai norima tylos, galima būtų tiesiog pabūti. Ieškokite tinkamų nusiraminimo strategijų: pvz. kvėpavimo technika, joga ar kažkas kita, kas padeda jums asmeniškai.

-Nebijokite kreiptis pagalbos. Jeigu jaučiate didelę įtampą ar stresą - konsultuokitės su specialistu. Garsiai išsakytas nerimas ir baimė padeda tvarkytis su savo vidumi.

Nemokamas konsultacijas teikia psichikos sveikatos centrai ir emocinės paramos linijos

Teikiant psichologinę pagalbą visuomenei COVID-19 pandemijos metu, aktyviau įtraukiami 114-a psichikos sveikatos centrų (PSC) visoje Lietuvoje. Juose dirbančios psichiatrų, psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų komandos karantino metu teikia paslaugas nuotoliniu būdu.

Žmonės, besikreipiantys psichologo konsultacijos, šią paslaugą gaus anonimiškai, nes nėra būdo saugiai identifikuoti skambinančiojo nuotoliniu būdu. Pilnas Psichikos sveikatos centrų sąrašas yra čia: http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. Sužinoti, prie kurio Psichikos sveikatos centro žmogus yra prisirašęs, galima susisiekus su savo poliklinika ar šeimos gydytoju.

Be to, šiuo kritiniu laiku psichologinę pagalbą telefonu ir internetu teikia Emocinės paramos linijos, dalis iš jų – visą parą: „Tėvų linija“, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“. Jų kontaktus galima rasti čia: http://www.klausau.lt/telefonai

Taip pat, veikia iniciatyva, kurios tikslas – teikti emocinę paramą Lietuvos medikams ir jų artimiesiems, susiduriantiems su didžiule kasdiene įtampa. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 150 kvalifikuotų psichologų ir psichoterapeutų, jie teikia nemokamas ir konfidencialias psichologines konsultacijas. Iniciatyvą galima rasti čia: www.medo.lt/psichologo-pagalba

Nereikėtų užmiršti, kad kiekviena krizė, atneša ir naujų galimybių – pasinaudokite jomis: skirkite daugiau dėmesio sveikam gyvenime būdui, savo šeimai, vaikams, galbūt iki šiol tam labai dažnai skubėdami tiesiog nesurasdavote laiko. Ir svarbiausia – tikėjimas, kad viskas kažkada baigsis ir baigsis gerai. Išlikite ir būkite sveiki!

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą