3 priežastys, kodėl mokyklos bibliotekoje pamoką vesti verta!

 

 Prabėgus šiltam ir saulėtam  spaliui, mokyklos bibliotekos sulaukė ypatingo dėmesio, juk spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo. Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos bibliotekoje labiau nei įprastai šurmuliavo mokiniai. Ir ne todėl, kad kuklias erdves puošia spalvoti sėdmaišiai ar blyksi keli spalvoti ekranai, o todėl kad mūsų mokyklos mokytojai čia vedė neįprastas pamokas.

Kiekvienais mokslo metais bibliotekos vedėja Inga Diškevičienė noriai bendradarbiauja su įvairių dalykų mokytojais. Bibliotekoje organizuojamos pamokos, susitikimai su įdomiais žmonėmis, parodėlės, mokinių kūrybinių darbų stendai ar „Minčių medžiai". Vedėja neabejinga iššūkiams ir pokyčiams, todėl mielai prisideda prie mokinių ugdymosi sėkmės, pažangos siekimo ir saviraiškos.

Pradinių klasių mokytoja Giedra Baliulevičienė į mokyklos biblioteką sukvietė savo 4-okus. „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą", – šiais žodžiais mokytoja pradėjo pamoką, skirtą vokiečių rašytojui Otfrydui Proisleriui. Minint garsiojo rašytojo 95-ąsias gimimo metines, 4b klasės mokiniai visą mėnesį skaitė Proislerio knygas, kūrė skaitmeninius pristatymus, pasidalijo mintimis, ko moko šio rašytojo kūryba.

Pradinių klasių mokytoja Sonata Vosylienė 3b klasės mokinius pakvietė į „Grybų karą", jis vyko bibliotekoje. Mokiniai garsiai skaitė Justino Marcinkevičiaus eiliuotą poemą, susipažino su poemos veikėjais, aptarė pagrindinę mintį, vaizdingus žodelius. Mokiniai bandė spėti, ką poetas norėjo skaitytojui pasakyti. Raiškiai skaitydami, mokiniai lavino ne tik garsinio skaitymo gebėjimus, bet ir iliustracijų skaitymo suvokimą. Ypač mažiesiems patiko kurti knygos skirtuką, susijusį su labiausiai įsiminusiu knygos veikėju. Be to, pagal šią poemą mokytoja kartu su 3b klasės mokiniais ruošiasi kurti spektakliuką.

Lietuvių kalbos mokytoja Irena Mažeikienė su 7d klasės mokiniais tobulino įdėmaus skaitymo įgūdžius. Bet labiausiai mokytoją ir bibliotekos vedėją nustebino mokinių kūrybinės galios. Mokiniai, atlikdami kūrybinę užduotį, pranoko ne tik mokytojos, klasės draugų, bet ir savo lūkesčius. Kurdamos eilėraščius, skirtus bibliotekai, jos ypatingai erdvei, Eurika Ščavlinskytė ir Gabija Liegutė teigia, kad „Biblioteka – tai knygų karalystė! / Knyga – labirintas į paslapčių pasaulį. / Kelionė į nuotykius / Ir neįkainojamą džiaugsmą."

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Dudzinskienė 5c klasės mokinius pakvietė į H. K. Anderseno pasakų pasaulį. Visų pirma, prisimenama pasakų tėvo biografija, gyvenimo įdomybės. Kartu su bibliotekos vedėja parengta viktorina, ji padėjo mokiniams prikelti atmintyje nugrimzdusius pasakų herojus. Už aktyvų dalyvavimą viktorinoje mokiniai gavo knygos ženkliukus, jie konvertuojami į kaupiamuosius balus. Mokiniai ne tik garsiai skaitė pasakų ištraukas, pasakojo turinį, bet ir turėjo įvardyti pasakose puoselėjamas nesenstančias vertybes – mažąsias pamokas...

7 c kl. mokiniai apsilankė knygų šviesoje. Bibliotekoje organizuojama viktorina „Knygų šviesa" priminė lietuvių literatūros žinias apie rašytojus, jų kūrinius, aukštinamas vertybes ir gyvenimišką patirtį. Tikras iššūkis mokiniams buvo kūrybinė užduotis: remdamiesi viktorinos žodžiais „Knygų (-os) šviesa", jie kūrė akrostichus. Martyna Keršytė eilėraštį-akrostichą pradėjo rašyti taip: „Knyga – /Namų šviesa, / Yra visų drąsi / Gyvenimo mama... / O aš skaitau, ją vis/ Skaitau ...". Mokinių bandymai eksperimentuoti ir žaisti žodžiais buvo įdomūs ir netikėti.

Kodėl bibliotekoje pamoką vesti verta? Atsakymas labai paprastas. Visų pirma, pati bibliotekos atmosfera ugdo. Mokiniams siekiama įskiepyti pagarbą ir potraukį šiai erdvei, supratimą, kad čia laukiamas kiekvienas, net ir tas, kuris ne taip dažnai paima knygą į rankas. Antra labai svari priežastis – mokymosi erdvės pakeitimas. Dabartiniame švietimo kontekste pamokoms kitoje erdvėje skiriamas prioritetas. O trečia, mokytojai neišsigąsta sugriautų pamokos rėmų, leidžia mokiniams išlaisvinti kūrybiškumą, atsiverti kūrybai, patirti sėkmę ir nebijoti nesėkmių. Taigi kelios priežastys, kurios , atrodo, savaime aiškios, dėl kurių vertėtų išnaudoti mokyklos bibliotekos erdves ugdymo procesui paįvairinti.

Mokyklos biblioteka – tai ne tik apdulkėjusios lentynos su senomis knygomis, sena susiraukusi bibliotekininkė... Šalin stereotipus! Mokyklos biblioteka atveria naujas duris: uždega šviesą išmaniosioms technologijoms, skaitymo spalvotoms erdvėms, vaikų darbų parodėlėms, kūrybinių darbų stendams. Kviečia skaityti, rašyti, kurti, dalintis...

Lietuvių kalbos mokytoja

Renata Dudzinskienė

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą