Nereikalingas. Vaclovas Matažinskas
Giliai širdy, lyg vandenyne,
Laivai iš praeities nuskendę,
Jausmai ten be šviesos, jie nesušyla,
Jie jau praradę savo vertę.
Nauji žiedai laivais išplauks,
Ir patyrimas - viskas juk kartosis,
Tik vieną kartą širdis paklaus,
Ar ne gana, gal laikas jau sustoti?
Plėšiau, draskiau ir roviau,
Ne savo, ne man skirta,
Aš patirties kvailos sukroviau,
Kuri juodais šešėliais virsta.
Džiaugiausi laime svetima,
Galvodamas jog ji ir mano,
Naktį išstumdavo diena,
Širdis kentėjo, jausmai iš lėto šalo.
O kas dabar tušti kampai,
Lyg medis puvena pavirtęs,
Širdy albumą nematomą vartai,
Gyvenimas ne tam tau buvo skirtas.
Giliai širdy, lyg vandenyne,
Jausmai, gyvenimo klaidynas,
Atrodo pats save esi išspyręs,
Nereikalingas niekam, nors dar gyvas.
VACYS--DZŪKELIS
Eilės iš praeities
2020 m. liepos 30 d.
Komentarai
Meilė
prieš 2 minučių