Nedaug beliko. Vaclovas Matažinskas

Aš nežinau, kiek man dar liko, 
Tačiau gyvenimo nepamačiau.
Kažkas kūne manam pakito –
Baisia liga aš susirgau.

Kiek Dievas skyrė, tiek ir būsiu.
Čia nei trumpiau ir ne ilgiau,
Į nebūtį lėtai nugriūsiu...
Kaip gaila, meilės tikros nepažinau.

Aš apie pirmą sielos meilę,
Apie širdies karštus jausmus...
Bandžiau sugauti savo laimę,
Bet nežinau, ar ten tai bus.

Dar nelaksčiau aš pievom basas,
Nedovanojau niekam dar gėlių.
Esu visai dar vaikas mažas,
Kaip gaila, per anksti jus palieku.

Matau aš ašaras mamos ir tėčio,
O pats jau neverkiu – kitaip nebus.
Tokia liga daug ką paliečia,
Bet negalvojau, kad tokius mažus.

Norėčiau prieš kelionę į ramybę
Pabraidžiot miško upeliu srauniu
Ir sužinoti norėčiau aš teisybę,
Kuo po mirties pavirsiu... Gal paukščiu?

Ne daug beliko, dienos suskaičiuotos,
Jau jokio šanso gyventi neturiu.
Pabalo lūpos mano, meilės nebučiuotos,
Dienas tas paskutines be galo branginu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.